Dėl savo išskirtinių tatuiruočių ir karo piešinių vadinti pìktais (tai reiškia „dažyti žmonės“ ), jie buvo viena iš priežasčių, kodėl Romos imperijai niekada taip ir nepavyko užkariauti Škotijos. Kai tik romėnai bandydavo įsiveržti, piktai ir kiti Škotijos gyventojai išstumdavo užkariautojus. Kartais piktai patys puldavo romėnų valdomą Angliją, priversdami Romą siųsti legionus gynybai. Romėnų įrašuose piktai aprašomi kaip aršūs, gausiai tatuiruoti ir poliamoriją praktikuojantys žmonės.
Tačiau, nors piktai dažnai konfliktavo su romėnais, naujas spalio 26 dieną žurnale „Antiquity“ publikuotas tyrimas rodo, kad šie žmonės iš romėnų galėjo perimti rašytinės kalbos idėją.
Ši kalba paremta akmenyje, kaule, metale ir kitur išraižytais piktų simboliais.
„Per pastaruosius kelis dešimtmečius tvirtėjo sutarimas, kad šie akmenyse išraižyti simboliai yra ankstyva kalbos forma“, – sakė Aberdeeno universiteto archeologijos skyriaus vedėjas ir pagrindinis straipsnio autorius Gordonas Noble.
Tačiau ligšiol nebuvo aišku, kada ar kaip ši kalba vystėsi – kai kurie mokslininkai manė, kad ši kalba buvo išrasta viduramžiais, romėnams jau palikus Britaniją.
Spręsdami šią mįslę, Šiaurinio piktų projekto mokslininkai atliko naujus kasinėjimus archeologinėse radimvietėse, kuriose piktų simboliais išraižyti akmenys buvo aptikti jau anksčiau.
Vienoje tokioje radimvietėje, vadinamoje Dunnicaer, mokslininkai anksčiau rado forto griuvėsius – forto, kuris ne tik saugojo gyventojus, bet ir galėjo tarnauti kaip pasirengimo platforma reidams į jūrą, ir gal net prieš romėnų avangardą.
Naujame tyrime mokslininkai išsiaiškino, kad fortas buvo naudotas tarp antro ir ketvirto mūsų eros amžiaus. Tad ir piktų akmenys – XIX amžiuje netoli forto sienų rasti akmenys – tikriausiai irgi tokio paties amžiaus, rašoma straipsnyje.
Tyrėjai studijavo ir medinį aptvarą kitoje piktų radimvietėje – Rhynie – kur buvo rasti akmenų simboliai. Naujas datavimas parodė, kad jis naudotas tarp ketvirtojo ir šeštojo mūsų eros amžiaus.
Remdamiesi savo tyrimu, mokslininkai priėjo prie išvados, kad piktų kalba tikriausiai išsivystė trečiame ar ketvirtame mūsų eros amžiuje – ir ją iš dalies įkvėpė romėnai, tuo metu irgi naudoję rašto sistemą. Tačiau užuot naudoję romėnų naudotą lotynų kalbą, piktai sukūrė raštą, kuris gan stipriai skyrėsi nuo šios kalbos, turime pabrėžia mokslininkai.
Taip pat jie paminėjo, kad maždaug tuo metu, kai savo kalbą kūrė piktai, vadinamoji runų rašto buvo sukurta Skandinavijoje ir dabartinės Vokietijos regione. Kita sistema – oghma – susikūrė Airijoje.
Romėnai niekada neužkariavo Airijos, Skandinavijos ar Vokietijos, bet imperija palaikė su jais prekybinius ryšius ir kartais konfliktavo. Kontaktai su romėnais ir kitais rašto sistemą jau turėjusiais Viduržemio regiono žmonėmis galėjo paskatinti sukurti savo rašto sistemą, teigia mokslininkai.
„Kaip ir runų ir oghmo atveju, piktų simboliai tikriausiai buvo sukurti kaip atsakas į romėnų raštingumą“, – rašo tyrėjai.
„Menkai tikėtina, kad piktų raštas bus iššifruotas – nebent būtų aptiktas tekstas, parašytas piktų ir kokia nors žinoma kalba, – portalui „Live Science“ sakė G.Noble'as. – Spėju, kas nors panašaus gali būti aptikta, tačiau [tai] priklauso nuo būsimų kasinėjimų“.
