Taigi, ar sugebėsite į visus klausimus atsakyti teisingai?
Ar miegodami dažnai prisivalgome vorų?
Ne paslaptis, kad savo namais dalinamės su įvairiais pavojaus nekeliančiais vorais.
Jie dažniausiai yra tokie maži ir tylūs, kad jų net nepastebime ir dauguma žmonių galvoja, kad šie padarai laukia nesulaukia kol galės įropoti jiems į burną.
Nors šis dalykas nėra neįmanomas, tai nereiškia, kad kiekvieną naktį mes suvalgome po vorą. Ar išvis netyčia juos suvalgome. Šie gyvūnai stengiasi vengti žmogaus.
Ar pingvinų išmatos matosi net iš kosmoso?
Nors pingvinai gali pasirodyti nedideli gyvūnai, jie palieka tikrai labai daug išmatų. Ten, kur gyvena didelės pingvinų kolonijos, išmatų pėdsakai yra matomi net kai kuriose palydovų nuotraukose.
Mokslininkai tai pastebėjo netikėtai, 2009 m. atlikdami tyrimą apie Imperatoriškuosius pingvinus. Išmatų pėdsakai jiems padėjo rasti kur yra pingvinų kolonija, o tuo pačiu atskleidė dar dvi naujas kolonijas.
Ar kirstukai lengvinasi į vieną konkretų augalą?
Ąsotenis yra augalas plėšrūnas, kuris įkalina ir nuskandina savo grobį. Tai dažniausiai yra vabzdžiai, nors kartais aukomis tampa ir maži žinduoliai. 3 ąsotenių rūšys turi simbiotinius santykius su kirstukais.
Tai reiškia, kad augalai jiems pasitarnauja kaip saugi vieta pavalgyti, o kaip atlygį augalas pasiima maistingas azoto turinčias kirstuko išmatas.
Ar kupranugariai kuprose saugo vandenį?
Daugelis yra girdėję, kad kupranugariai be vandens gali išgyventi 10 dienų, ir kad prie to kažkaip prisideda kupros – bet tai nereiškia, kad jose yra kažkokie slapti rezervuarai vandeniui.
Iš tiesų ten pas suaugusį kupranugarį yra apie 36 kg. riebalų. Ir kai kupranugaris ilgai negauna maisto, jo organizmas ima naudoti sukauptus riebalus – jei kupranugaris ilgai nevalgo, jo kupra sumažėja ir subliūkšta.
O be vandens šie gyvūnai gali taip ilgai ištverti be dėl to, kad jų organizmas puikiai išnaudoja vandenį ir neleidžia jam neefektyviai pasišalinti.
Ar visada esame per porą metrų nuo žiurkės?
Egzistuoja populiarus mitas, kad žiurkių yra tiek daug, jog žmogus visada yra netoli šių miesto graužikų.
Bet nors žiurkės gyvena vietose, kuriose gyvena ir žmogus, jų nėra tiek daug, kad bet kur nuėjus sutiktume šį gyvūną.
Šis mitas buvo paneigtas 2014 m., kai tyrimas atskleidė, kad Niujorko mieste gyvena apie 2 mln. žiurkių. Taip, šis skaičius tikrai didelis, tačiau tai yra daug mažiau nei 8 mln. žmonių, kurie gyvena Niujorke.
Ar genių liežuviai apsivynioja aplink jų kaukolę?
Geniai yra paukščiai, kuriuos mes pirmiausiai atpažįstame iš garso. Savo snapais į medį jie kala maždaug 20 kartų per sekundę, kas yra neįtikėtina.
Tačiau dar vienas įdomus faktas yra tas, kad jų liežuviai yra be galo ilgi – ir apsivynioja aplink paukščio kaukolę.
Jų liežuviai turi kaulą ir padeda apsaugoti kaukolę nuo smūgio, kai genys kapoja medį.
Ar plokščiosios kirmėlės kovoja savo lytiniais organais?
Dauguma gyvūnų, turinčius vyriškus lytinius organus, naudoja juos paskleisti spermai. Plokščiosios kirmėlės daro taip pat – bet joms tai yra ir dvikovos priemonė.
Plokščiosios kirmėlės yra hermafroditai, o tai reiškia, kad jos turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus.
Poruojantis dvi plokščiosios kirmėlės kovoja, kol galiausiai pralaimėjusi turi atlikti moterišką vaidmenį ir pratęsti rūšį.
Ar megalodonas vis dar egzistuoja?
Dabartiniai rykliai gali užaugti dideli, bet didžiausias kada nors jūrose plaukiojęs ryklys buvo megalodonas. Šis milžinas išnyko maždaug prieš 3 mln. metų ir buvo 18 metrų ilgio.
Kadangi vandenynas yra toks platus ir mažai ištyrinėtas, pasitaiko žmonių, manančių, kad megalodonai vis dar gali egzistuoti.
Tačiau nei liudininkų pasakojimų, nei egzistavimą patvirtinančių įrodymų nėra – o tai reiškia, kad šis siaubūnas yra senai išnykęs.
Parengta pagal livescience.com
