Pagrindinė Rusijos problema – ji neturi pakankamai didelių dokų, kuriais naudojantis galima būtų vykdyti lėktuvnešio modernizaciją. O turimo nuskendusio doko iškėlimas ir rekonstrukcija užtruks nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Be to, remiantis atvirais šaltiniais, tokiai operacijai Rusijai prireiks pagalbos iš kitų šalių, nes pati neturi tinkamos įrangos, leidžiančios iškelti tokius masyvius objektus.
Pagal pirminį planą, lėktuvnešis turėjo sugrįžti į tarnybą po dvejų metų. Ir iškart po incidento buvo skelbiama, kad Sverdlovsko laivų statykla turi kitą plaukiojantį doką – PD-1 – bet po atidesnio įvertinimo buvo nuspręsta, kad jis netinkamas tokio dydžio laivo, koks yra „Admiral Kuznecov“.
Vienintelio lėktuvnešio modernizacijai naudotas švedų gamybos plaukiojantis dokas PD-50 nuskendo dėl gedimo pompų sistemoje. Kadangi tai nutiko iškėlinėjant „Admiral Kuznecov“, ant laivo nukrito ir 70 tonų kranas, borte dar ir išmušdamas 4x5 metrų dydžio skylę (virš vaterlinijos). Incidento metu buvo sužeisti keturi žmonės. Šiam įvykiui tirti buvo sudaryta speciali komisija, kuri galiausiai turėjo nuspręsti, ką daryti toliau – ar bandyti iškelti PD-50, ar ieškoti alternatyvų.
„Admiral Kuznecov“ į tarnybą buvo priimtas 1990, ir 1996-1998 m. jau buvo remontuotas. Rusijos karinio jūrų laivyno 55 000 tonų flagmanas niekada nebuvo dislokuotas ilgiau nei šešis mėnesius, o nuo 2016 m. dislokacijos Sirijos pakrantėje garsėjo dar ir tuo, kad toliau laivą visada lydėjo okeaninis vilkikas – dėl ganėtinai prasto lėktuvnešio patikimumo ir abejotino veikimo.
„Tai – Rusijos kariuomenės užjūrio karinių kampanijų ambicijų pabaiga. Nors, atvirai pasakius, Rusija visada buvo orientuota tik į aplinkinių valstybių puolimą, taigi lėktuvnešių jai kaip ir nereikėjo. O štai Sirija ir bandymas “pagąsdinti” jungtines NATO pajėgas kainavo brangiai“, – komentuoja Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas Darius Antanaitis.
