Remiantis radioaktyviosios anglies datavimo duomenimis ir rastais mineralais, kurie prie didelės temperatūros iš karto kristalizuojasi, manoma, kad didelė banga, sukelta atmosferoje sprogusio meteoro iš karto sunaikino visą civilizaciją 25 km. spinduliu vidurinėje Goro lygumos dalyje.
Prie tyrimo dirbęs archeologas iš Trinity Pietvakarių universiteto Albukerke ir jo komanda mano, kad dėl didelės sprogimo bangos Negyvosios jūros druskos pateko ant anksčiau derlingos žemės. Po šios nelaimės žmonės prie Negyvosios jūros negrįžo 600-700 metų.
Kasinėjimai 5 archeologinėse radimvietėse Goro lygumoje atskleidė, kad šiame regione žmonės gyveno 2,5 tūkst. metų, tačiau visos staiga žlugo vėlyvajame Bronzos amžiuje. Tyrinėjant archeologai atrado ir 120 kitų – smulkesnių – gyvenviečių, kurios, kaip mano mokslininkai, irgi buvo paliestos didelio karščio ir stipraus vėjo. Manoma, kad tose teritorijose nelaimės metu gyveno nuo 40 iki 65 tūkst. žmonių.
Daugiausia įrodymų apie nelaimę suteikia kasinėjimai Bronzos amžiaus mieste Tell el-Hammame. Datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad mieste egzistavę statiniai, pastatyti iš purvo plytų, išnyko prieš 3,7 tūkst. metų. Liko tik akmeniniai pamatai.
Taip pat yra įrodymų, kad stikliniuose keramikos sluoksniuose cirkonio kristalai susidarė vos per kelias sekundes – nes temperatūra buvo labai aukšta, galbūt net tokia aukšta. Itin stiprus vėjas galėjo sudaryti mažus, sferinius mineralų grūdelius, kurie krito ant Tell el-Hammamo.
Pavyzdžių, kaip atmosferoje sprogusio meteoro bangos gali stipriai paveikti Žemę, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, 1908 m. Sibire per Tunguskos incidentą tiesiogiai nenukentėjo nė vienas žmogus, tačiau su žeme buvo sulyginta 2 tūkst. kvadratinių kilometrų miško. Kitas atvejis – meteorito sprogimas Čeliabinske, Rusijoje 2013 m. Šio incidento metu susižalojo daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių įrodymų daugiausia dėl stiklo šukių iš dužusių langų.
Parengta pagal „Science News“.
