Negiliame kape Didžiojo Tunelio (lenk. Tunel Wielki) oloje, esančioje Sąspowska slėnyje Krokuvos-Čenstakavos aukštikalnėje buvo aptiktas palaidotas vaikas, visiškai vienas. Toje pačioje oloje neseniai kasinėjimus vykdėi ir dr. Michałas Wojenka iš Jogailos universiteto – ir aptiko daug 4500 metų senumo kaulų. „Tad akivaizdu, ši ola laidojimams buvo naudojama įvairiais laikotarpiais“, – sako M.Kot.
Tačiau šis vaiko palaidojimas – labai keistas: burnoje buvo aptikta kikilio kaukolė. O šalia skruosto – dar viena tokia pati.
Pats radinys nėra visiškai naujas, rašo „IFL Science“ – kaulai buvo atkasti prieš 50 metų, bet beveik visi artefaktai tąkart buvo iškart sudėti į dėžes be detalesnio apžiūrėjimo ir aprašymo. Bet Varšuvos universiteto Archeologijos instituto archeologė Małgorzata Kot užtiko radinius saugyklose ir ėmėsi analizės.
„Kai atvėrėme eilinę dulkiną dėžę, viduje radome mažo vaiko kaulus, – portalui „Science in Poland“ sakė mokslininkė. – Kaulus atradęs profesorius Waldemaras Chmielewskis niekada nepaskelbė jokių detalių apie šį radinį, jis tik 1980 m. publikuotoje knygoje paskelbė radinio nuotrauką.“
Datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad vaikas buvo palaidotas antrojoje XVIII a. pusėje, ar pačioje XIX a. pradžioje, o mirė būdamas dešimties. Pirminis kaulų tyrimas rodo, kad vaikas greičiausiai badavo.
Bet kodėl jis vienas buvo palaidotas oloje, ir dar su dviem paukščių galvomis (ar kaukolėmis) – tai iki šiol lieka paslaptimi.
„Kreipėmės į etnologus, bet jiems tokia praktika nežinoma. Kodėl vaikas buvo palaidotas būtent taip – ir kodėl būtent oloje, o ne netoliese esančiose kaimelio kapinėse, lieka paslaptimi“, – sako M.Kot.
Paukščio kaukolės buvo jau aprašytos ankstesniame tyrime, bet jo autoriai nežinojo, kad jos buvo žmogaus palaidojimo dalimi – nes pats palaidojimas nebuvo dokumentuotas jokiame viešame tyrime.
„Mes grįžome prie paukščių kaukolių, bet nauja analizė neparodė nieko, kas galėtų paaiškinti, kodėl vaiko kape atsirado kikilio galvos. Pavyzdžiui, ant kaukolių nėra jokių pjovimo žinių. Težinome tai, kad tai buvo jau suaugę kikiliai.“
Keista paslaptis kelia daug klausimų, o ieškoti atsakymams į juos, deja, egzistuoja vienas trukdis: trūksta vaiko kaukolės. Iškart po atkasimo ji buvo nusiųsta Vroclavo antropologams, bet nuo tada niekas nežino jos likimo.
Mokslininkus liūdina ir tai, kad jau po vaiko atkasimo tuzinai Sąspowska slėnio olų buvo stipriai pažeistos žmonių. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ūkininkai rinko uolų nuosėdas ir naudojo jas kaip trąšas – dėl ko pražuvo nesuskaičiuojami paleolito laikų artefaktai, tarp kurių turėjo būti ir žmonių liekanų, ir neandertaliečių įrankių.
Industrinis olų naudojimas jau kelis dešimtmečius yra uždraustas, bet sunku pasakyti, kiek žalos padaryta iki tol.
Mokslininkų komanda ruošiasi atlikti seriją kruopščių išlikusiųjų kaulų DNR tyrimų – jie tikisi daugiau užuominų apie tragišką vaiko gyvenimo pabaigą. Tad ko gero tai ne paskutinis kartais, kai girdime apie šį keistą ir baugų radinį.
M.Kot nuotr.
Parengta pagal „Science Alert“ ir „Science in Poland“.
