Ir nors Kumrano olose mokslininkai jokių manuskriptų dar nerado, jie aptiko daug ženklų, kad rankraščiai čia buvo saugomi – ąsočius, įpakavimo medžiagas ir net rankraščių fragmentus.
„Šias olas apiplėšė beduinai daugmaž prieš 40 metų, – kalbėdamas apie radimvietes 53b ir 53c, „National Geographic“ sakė archeologas Randallas Price’as. – Laimei, jie nekasė labai giliai. Viliamės, kad jei kasime toliau, aptiksime radinių sluoksnį“.
R.Price’as yra Liberty universiteto (JAV) profesorius, ir jis kartu su Orenu Gutfeldu iš Jeruzalės Žydų universiteto vykdo kasinėjimus Kumrane.
Abu mokslininkai prieš metus aptiko „53-iąją olą“ – vieną iš 12 tokių olų Kumrane, ir nors joje nebuvo rasta jokių rankraščių, jie rado švaraus pergamento ir ąsočių, identiškų tiems, kurie buvo rasti kitose Kumrano olose.
Šių metų sausį mokslininkai atidengė 53b, ir rado bronzinį puodą, naudotą virimui, datuojamą pirmuoju mūsų eros amžiumi, o taip pat – beveik sveiką helenistinio-hasmonėjų laikotarpio aliejinę lempą.
Jie taip pat rado ąsočių, skirtų saugoti rankraščiams, puodelių, maisto gamybos puodų, tekstilės fragmentų pintų virvių ir virvelių.
„Šis atradimas svarbus tuo, kad pateikia naujų įrodymų apie tai, jog pietinės Kumrano olos vis dar yra užvertos, nepaisant visų beduinų bandymų jas išplėšti“, – sako abu mokslininkai.
Negyvosios jūros rankraščiais vadinamas 2000 metų senumo žydų ir aramėjų rankraščių rinkinys, rastas prieš 70 metų. Manuskriptus netoli Negyvosios jūros aptiko beduinų piemuo. Iš viso 11-oje olų buvo aptikta 900 rankraščių ir 50 000 jų fragmentų.
Manoma, kad rankraščiai buvo surašyti kažkada tarp 150 m. pr.m.e. ir Antrosios šventyklos sugriovimo romėnų užkariavimo laikotarpiu 70-aisiais mūsų eros metais.
Nuo 1976 m. didžioji dalis rankraščių saugoma Izraelyje.
Praėjusį mėnesį Biblijos muziejus, įkurtas JAV, paskelbė, kad penki Negyvosios jūros rankraščių fragmentai yra padirbti.
AFP / Scanpix nuotr.
Parengta pagal „The Times of Israel“.
Susiję straipsniai
