Šių metų renginyje, skirtingai nei ankstesniuose, dėmesys bus telkiamas ne į mokslines diskusijas, bet į konkrečias Lietuvai ir lietuviams aktualias sritis, pasitelkiant pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis.
Šios kelios dienos bus skirtos produktyvios vaizduotės ugdymui ir lietuvių mokslininkų bei kūrėjų (iš Lietuvos ir pasaulio) bendrabūvio kūrimui. Todėl organizatoriai kviečia dalyvauti ir kartu įprasminti 2019-uosius kaip Pasaulio lietuvių metus, mokslo ir kūrybos simpoziumų 50-mečio, Lietuvių Chartos 70-mečio ir VDU atkūrimo 30-mečio jubiliejus.
Mokslininkai ir kūrėjai buriami po 7 metų petraukos
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą inicijavo nedidelis tyrėjų ir kūrėjų būrys, kurių gretose itin svarbų vaidmenį atliko Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys – pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai 1969-aisiais. Dėsninga tai, kad pirmieji simpoziumo dalyviai buvo daugiausiai antrosios emigracijos bangos iš Lietuvos atstovai, jauni ir jau daug pasiekę žmonės, kuriems rūpėjo ne vien jų siauros meninės ir mokslinės aspiracijos, bet ir platesnis humanitarikos, politikos, socialinių bei tiksliųjų ir gamtos mokslų kontekstas, suprantama, susijęs ir su Lietuvos laisvėjimu.
VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), įvykęs 1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje, JAV, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo arti šimto mokslininkų ir kūrėjų iš Lietuvos, o baigiamąją kalbą pasakė Vytautas Landsbergis. Po plenarinės sesijos, skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio. Kitas MKS įvyko jau nepriklausomoje Lietuvoje, 1991 m. Po jo, Simpoziumai vyko kas 2-3 metus pakaitomis Čikagoje ir Lietuvoje.
Paskutinį kartą, penkioliktasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas 2011 m. Lietuvoje, tad pasaulio lietuvių mokslininkai ir kūrėjai į simpoziumą buriami po 7 metų pertraukos.
XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo programa
Vykdydamas savo kaip Pasaulio lietuvių universiteto misiją, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene ėmėsi tęsti ir tuo pačiu atnaujinti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų pasikartojančių sambūrių tradiciją.
Tarp svarbiausių prioritetų šiemet – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Simpoziumas pakvies atsigręžti į pasaulio lietuvių kūrybą – dailę, literatūrą, muziką ir kt. – kaip į itin vertingas pažinimo sritis. Renginyje siekiama sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų.
XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas ypač akcentuos bendros pasaulio lietuvių akademinės išminties svarbą – bus aptariami bendrieji Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse.
Simpoziumo programoje numatytos keturios viena po kitos sekančios plenarinės sesijos su iš jų išplaukiančiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartas temas:
Universitetų ir mokslo žmonių misijos; Kas manome esantys? Kuo norime būti?; Geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvos mokslai; Žiniasklaida, intelektas, kūryba. Tarp simpoziumo dalyvių – smuikininkas Rimantas Vingras (Jungtinė Karalystė), dailininkas Rimas Čiurlionis (JAV), biologė Rita Čiurlionis (JAV), menininkas Ray Bartkus (JAV), rašytoja, dėstytoja Julija Šukys (JAV/Kanada), matematikas, muzikas Giedrius Alkauskas (Lietuva), fizikas Gintaras Valušis (Lietuva).
Simpoziumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvių Fondas.
Registracija į renginį vyksta internetu iki spalio 21 d.
