Kaip rašo CNN, senovės kapavietės statinius atsitiktinai rado statybininkai, tiesdami nuotekų kanalizaciją Kom Shakau kaime šiauriniame Sohage.
Po atradimo gręžimo darbai buvo sustabdyti. Archeologai greitai aptiko akmeninius įrašus su teksto fragmentais, kuriuose minimas Ptolemėjas IV – ketvirtasis Egipto Ptolemėjų dinastijos faraonas (paskutinioji šios giminės faraonė buvo garsioji Cleopatra VII).
Mokslininkų komanda iki šiol atidengė šiaurės-pietų šventyklos sieną, rytų-vakarų sieną ir kalkakmenio statinio pietvakarinį kampą, kuriame išgraviruotas Hapis – kasmetinių Nilo potvynių dievas. Raižinyje pavaizduota, kaip jam atnašaujamos aukos, o pats dievas apsuptas paukščių ir gėlių.
Dabar ekspertai stengiasi išsaugoti šventyklos, esančios Nilo vakariniame krante, liekanas.
Manoma, kad Ptolemėjas IV Egiptą valdė maždaug nuo 221 m.pr.m.e iki 204 m.pr.m.e. Jo valdymas nelaikomas itin sėkmingu – jis labiau domėjosi pramogomis ir menu, nei šalies valdymu.
Tarp didžiausių faraono pasiekimų senovės tekstai pasakoja apie „didžiausią kada nors pastatytą žmonių jėgomis varomą laivą“. Tesarakonterese (kas reiškia „keturiasdešimt“) pavadinta galera turėjo 40 irklininkų suolų, tad iš viso laive buvo 4000 irkluotojų.
Senovės šventyklos atradimas pratęsia Egipto 2019 m. archeologinių atradimų seriją. Šalis tikisi padidinti susidomėjimą turizmu po 2011 m. Šalies sukilimo.