JAV jau disponuoja ne vienu oro papildymo lėktuvu, tai kam jiems reikia dar vieno? Toks būtų logiškas klausimas jei nežinotumėme dviejų esminių projekto smulkmenų. Pirmoji – tai visiškai autonomiškas lėktuvas, kurį kontroliuos kompiuteris, nuo pakilimo iki nusileidimo. Antroji – tai, kad jis bus dislokuojamas lėktuvnešiuose.
Turbūt niekas nesiginčija, kad lėktuvnešiai yra juos turinčių laivynų flagmanai. Dideli laivai gabenantys visą oro bazę su savimi turi didelę smogiamąją galią. Dar svarbiau, kad jie gali atsirasti arčiau potencialių taikinių net neprašant leidimo naudotis jų oro uostų paslaugomis. Tačiau su didele galia tenka ir didelė atsakomybė.
Nepaisant įspūdingo dydžio ir gabenamų lėktuvų skaičiaus, tokie laivai teturi vos po vieną pakilimo ir nusileidimo taką. Jei kas atsitinka lėktuvams esant ore, iškyla rimta grėsmė. Jie gali pritrūkti kuro.
Tam oro pajėgos naudoja perdarytus naikintuvus. Amerikiečiai iki šiol į savo lėktuvnešius priimdavo „F/A-18 E/F“ naikintuvus. Šie buvo sukurti taip, kad po sparnais būtų galima pakabinti keturias kuro talpyklas, kuriose tilpdavo 1800 litrų aviacinio kuro – maždaug tiek, kiek telpa į kovinio naikintuvo vidinius bakus.
Dviguba nauda
Taip belaukiantys palankių sąlygų nusileidimui naikintuvai gali išbūti ilgiau ore, bet degalų papildymo lėktuvai atlieka ir kitą svarbią funkciją. Trumpas lėktuvnešių pakilimo takas net padedant katapultai neleidžia naikintuvams pakilti su maksimaliu įmanomu svoriu. Tenka derinti ar reikia daugiau ginkluotės ir mažiau kuro, ar atvirkščiai. Galimybė pakilti su pustuščiais bakais ir juos papildyti ore padidina smogiamuosius pajėgumus.
Arba jei reikia atakuoti toli esančius taikinius, galima pasilikti kur kas mažiau kuro nei reikia sugrįžti atgal – juk kažkuriame kelio atgal etape pasitiktų lėktuvas su degalais.
Vienas naujausių pavyzdžių įvyko 2016 metų pabaigoje prie Sirijos krantų. Į operaciją atvykęs rusų lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“ susidūrė su rimtomis bėdomis. Po operacijos grįžę du naikintuvai bandė leistis, tačiau laive esantys lėktuvų gaudymo trosai tinkamai nesuveikė. Įgula greitomis bandė atlikti taisymo darbus, tačiau naikintuvai buvo ore, degindami kuklius degalų likučius. Galiausiai degalams pasibaigus „Mig 29“ nukrito į Viduržemio jūrą.
Rusijos pajėgos veikė draugiškoje aplinkoje, tad be vargo galėjo kur kas anksčiau lėktuvą pasiųsti kur nors į netoli esantį sausumos oro uostą. Tačiau ką daryti, kai kitų galimybių tiesiog nėra?
Iki šiol viso pasaulio laivynų oro pajėgos savo poreikius pasitenkindavo perdarytais lėktuvais. Juk platforma yra. Kitokių atsarginių remontui reikalingų dalių nereikėdavo gabenti (tai itin svarbu laivuose). Atrodytų vieni pliusai, jei ne vienas „bet“: tokie lėktuvai buvo kurti visai kitam tikslui. Juose daug vietos užėmė visai nereikalinga tokiam darbui įranga. O tai – papildomas svoris, kurį tekdavo kelti į orą, kai būtent pakilimas iš laivų sunkiausia dalis.
Pirmasis specialusis lėktuvas
„MQ-25“ yra pirmasis specialiai laivynui kurtas kuro papildymo lėktuvas. Taip pat pirmasis dronas, atliksiantis tokį darbą. Jame nebus jokių nereikalingų dalių – net žmogaus, kurio gabenimas reikalautų specifinių dizaino sprendimų. Tad jei pasirodžius pirmosioms šio orlaivio nuotraukomis pasipylė spėjimai, kad galbūt naujokas kurtas būti sunkiai aptinkamu radarams, dabar galime konstatuoti, kad tai tik labai geri aerodinaminio pasipriešinimo sumažinimo sprendimai. Pats dronas mažiau naudos kuro, kuris gabenamas kitiems.
O gabens išties daug. „Usni news“ praneša, kad jis galės gabenti 15 000 svarų kuro, kas bus maždaug apie 8500 litrų aviacinių degalų. Tai beveik penkiskart daugiau, nei galėjo gabenti perdarytas „F/A-18“ naikintuvas.
Be to 20-30 proc. lėktuvnešio gabenamų naikintuvų iki šiol buvo perdaryti į galinčius kitus papildyti kuru. Naujojo nepilotuojamo lėktuvo sukūrimas atleis šiuos naikintuvus nuo pareigos. Visi jie galėtų būti apginkluoti ir rengtis karinėms operacijoms, užuot buvę parengtyje, kad kažkada kažkas galbūt pritrūks kuro ir reikės būtinai pakelti bent vieną jų į orą.
Pirmuoju rutininiu skrydžiu ore buvo praleistos dvi valandos. „Boeing“ teigimu, šis orlaivis vis dar „T1“ konfigūracijos – jis dar nėra pasirengęs atlikti tikras operacijas. Kol kas šiuo ir kitais skrydžiais ateinančiais metais bus tikrinamos „MQ-25 Stingray“ skraidymo savybės esant skirtingiems orams.
Tik 2021 metais tikimasi pristatyti tikrąjį „MQ-25“, kuris jau galėtų būti bandomas jo būsimojo darbo sąlygomis ant lėktuvnešio denio. 2024 tikimasi, kad jis galės būti įtrauktas į aktyvių orlaivių sąrašą kaip pilnai funkcionuojantis orlaivis.
