Pirmas žingsnis – pasirūpinti atskira paskyra
Kai tik vaikas pradeda naršyti „Youtube“ ar kituose kanaluose, D. Juravičius pataria tėvams pasirūpinti atskiromis, vaikams skirtomis paskyromis. „Atskiras paskyras vaikams turi ir „iOS“, ir „Windows“ operacinės sistemos. Kas labai svarbu – įdiegus vaikišką paskyrą filtruojamas rodomas turinys, tai padeda apsaugoti vaiką ir nuo to, kad, pavyzdžiui, jis, paieškoje suvedęs tam tikrą žodį, negautų seksualinio ar kitokio pobūdžio netinkamų vaizdų. „Android“ turi neseniai išleistą programėlę „Family Link“, skirtą apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio. Ši programėlė leidžia naudotis tik „Youtube Kids“, – sako „Moki-Moku“ kūrėjas.
Nors kiekviena sistema ar programėlė vis dar nėra tobula ir turi savo minusų, D. Jurevičius pastebi, kad jos atlieka dar vieną labai naudingą funkciją – tėvams padeda kontroliuoti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų. „Tai nuima naštą nuo tėvų vaikams aiškinant, kad ne jie riboja laiką prie ekrano, o kad laikas tiesiog baigėsi“, – sako pašnekovas.
Ne drausti, o nukreipti
D. Juravičius įsitikinęs , kad drausti vaikui būti internete nereikia ir negalima – tai būtų kaip draudimas eiti į biblioteką. Verčiau stengtis vaiką sudominti naudingu turiniu.
„Pastebėjau, kad vaikai lygiai taip pat susidomėję žiūri „Discover“ kanalą, kaip kad savo pramoginius filmukus. Jiems ir tas, ir tas įdomu, tiesiog pramoginis turinys agresyviau patenka į jų akiratį“, – teigia socialaus verslo įkūrėjas. Čia jis atkreipia tėvų dėmesį, kad problema yra tame, jog vaikas pasirenka automatiškai siūlomus vaizdo įrašus, o ne pats paieškoje užduoda klausimus, taigi sistema sukasi tame pačiame temų rate ir vaikui nuolat siūlomas panašus turinys.
„Pastebėjau, kad jei pats vaikams parenku įdomesnį ir naudingesnį turinį, jie tai mielai žiūri. O pagal tai koreguojasi ir automatiškai siūlomi vaizdo įrašai. Tad, manau, tėvams tikrai verta reguliariai vaikui pasiūlyti idėjų, ką žiūrėti“, – pataria D. Juravičius.
Kalbėtis apie saugumą – nuo pirmojo el.pašto
Pašnekovas sako, kad su vaiku kalbėtis apie saugumą internete reikia jau nuo tada, kai šis ima savarankiškai naršyti, turi pirmąjį el. paštą, paskyrą socialiniame tinkle. „Dabar jau pirmokai turi bendrą „Viber“ pokalbių chat‘ą, kuriame bendrauja“, – pastebi jis, pridurdamas, kad tėvai turi nepalikti visko savieigai.
Kaip kalbėtis?
Svarbiausias D. Juravičiaus patarimas visiems – stengtis panaikinti ryšį tarp ekrano ir kito žmogaus. „Mes visi gyvename tokioje terpėje, kur atrodo, kad už ekrano, nors ir perkame, dirbame, bendraujame su kitais žmonėmis, esame tarsi už apsauginės sienos. Bet juk santykis su kitais žmonėmis išlieka toks pat, lyg bendrautume su jais gatvėje. Jei gatvėje nebendrautum su nepažįstamu žmogumi – neduotum jam savo telefono numerio ar adreso, tai nebendrauk ir naudodamasis ryšio priemonėmis. Jei tam tikrų dalykų draugui nesakai į akis, tai nesakyk ir bendraudamas internetu. Panaikinus šį įsivaizduojamą barjerą, gerokai supaprastėja visas aiškinimas, netgi nebūtina vaikams aiškinti visų sudėtingų grėsmių“, – įsitikinęs pašnekovas.
D. Juravičius taip pat pataria nesistengti vaikų gąsdinti visais įmanomais dalykais, o tiesiog stengtis kuo daugiau kalbėtis apie tai, ką vaikas veikia – ne tik ką veikė mokykloje ar kieme su draugais, bet ką veikė, pamatė, sužinojo internete. Jei vaiką kažkas išgąsdino ar suneramino, greičiausiai jis pasisakys, o tai bus gera proga pakalbėti apie vaikui tuo metu aktualią temą ir tuo pačiu paaiškinti apie pavojus, saugų elgesį internete ar tinkamą bendravimą su kitais.
Jei trūksta žinių patiems
Jei tėvai patys jaučiasi gana žali, kalbant apie saugumą internete, D. Juravičius primena kelis svarbiausius dalykus. „Pirma, būkite atsargūs su savo duomenimis – nekaišiokite jų visur, nepalikite savo kreditinės kortelės duomenų šimtuose puslapių, jei gerai nežinote grėsmių. Jau pats el. pašto adreso atskleidimas kelia pavojų – tai vienas iš dviejų prisijungimui reikalingų laukelių, kurį nusikaltėlis gali nesunkiai gauti. Tai jau asmeninė informacija. Antra, visur reikia naudoti atskirus slaptažodžius ir visur visada nuo visko atsijungti, nesvarbu, ar esi prie savo, ar ne prie savo kompiuterio“, – sako D. Juravičius.
Šių metų vasarį startavusi „Moki moku“ platforma mokina vaikus apie tai, kokia informacija internete dalintis saugu, kad socialiniuose tinkluose gali būti ne tik tikri draugai, bet ir apsimetėliai, kad su niekuo nevalia dalintis nuogo kūno nuotraukomis, kad bendravimui internete galioja tos pačios taisyklės, kaip ir realybėje: gerbiame vienas kitą, neįžeidinėjame, nesityčiojame, kad ne visa informacija, randama internete, yra teisinga. Vaikai atlieka testus, o už tai juos apdovanoja tėvai. „Taip, nori nenori, į šią temą įsitraukia ir tėvai“, – šypsodamasis sako pašnekovas.
