Psichologė Vilmantė Pakalniškienė sako, jog dažniausiai sukčiai susikuria nepriekaištingas anketas socialiniuose tinkluose, tad sunkiai galima atskirti, jog už profilio slepiasi visai kitas žmogus. Tad šioje kovoje didžiausią vaidmenį turėtų atlikti tėvai, kurie turi saugoti vaikus nuo apgavysčių internete, padėti jiems susipažinti su saugaus elgesio taisyklėmis bei nuolat diskutuoti įvairiausiomis temomis: kuo vaikas turėtų dalintis savo paskyroje bei ką pasakoti neturėtų.
Tėvai turėtų bendrauti su vaikais
Psichologė Vilmantė Pakalniškienė teigia, kad vaikus žinios apie saugumą pasiekia mokykloje, apie tai daug kalbama žiniasklaidoje, tačiau jie ne visada turi supratimą, kodėl taip svarbu saugotis socialiniuose tinkluose, neviešinti asmeninės informacijos, nebendrauti su nepažįstamais žmonėmis.
V. Pakalniškienė sako, kad tokiose situacijose labai svarbu, jog tėvai tinkamai reaguotų ir kalbėtųsi su vaiku apie saugumą, apie tai, ką jis veikia internete, kas jam įdomu, su kuo bendrauja bei kuo dalinasi.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvai neturėtų numoti ranka į vaikų saugumą internete. Kartais tėvai suteikia vaikui prieigą prie interneto su džiaugsmu, jog dabar galės patys pailsėti. Tuomet vaikas realiai yra paliekamas vienas. Jis daro ką nori, ir taip gali pakliūti į rimtas problemas.
„Vaikai dažniau gali patekti į sukčių pinkles nei suaugę. Kiti žmonės pasinaudoja jų turima informacija apie šeimą, apie gyvenamąją vietą ir panašiais asmeniniais duomenimis. Iš vaikų galima greičiau gauti informacijos, jie yra patiklesni, galima išvilioti daugiau duomenų“, – sako psichologė.
Dažniausiai sukčiai susikuria profilį, kuris atrodo nepriekaištingai
V.Pakalniškienė teigia, kad kai kada vaikai socialiniuose tinkluose užmezga santykius su nepažįstamais žmonėmis. Toks bendravimas gali privesti prie pinigų vagystės, susitikimų, kurie baigiasi ne visada gerai.
„Internetas mums leidžia išsaugoti anonimiškumą. Tu ne visada žinai, ar tikrai bendrauji su tuo žmogumi, su kuriuo manai, jog bendrauji“, – teigia pašnekovė.
Labai dažnai sukčiai apsimeta vaiko bendraamžiu, gali apsimesti ir klasioku ar kaimynu. Tiesiog užtenka pasivogti iš kitos anketos nuotraukų, užsimaskuoti jomis savo profilį ir vaikas ne visada greičiausiai atskirs, jog bendrauja su visiškai kitu žmogumi.
Psichologė sako, kad kartais labai sunku atskirti ir pastebėti, jog už kažkurios anketos slepiasi visai kitas asmuo nei nurodyta socialiniame tinkle. Šiuo metu nemažai kalbama apie apgavystes internete, tad apgavikai stengiasi susitvarkyti profilio anketas taip, kad sunkiai būtų atskiriama, jog ši anketa yra netikra.
Be abejo, ne visada sukčiai skiria laiko susitvarkyti anketai. Tad pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį kada profilis, su kuriuo vaikas palaiko kontaktą, buvo sukurtas. Taip pat svarbu pažiūrėti, kiek jis yra aktyvus: ar dalinasi savo nuomone, kokiomis nuorodomis dalinasi, kokias nuotraukas skelbia. Kiek ši anketa turi draugų, kiek ir kaip draugai reaguoja į įrašus ant šio profilio sienos. Ar nuotraukos visur sutampa ir yra tik vieno žmogaus. Ar nuotraukos nėra paimtos iš interneto svetainių.
Jei ši anketa bent kažkiek yra įtartina, tėvams reikėtų pasidomėti, kokius klausimus vaikui šie žmonės užduoda, apie ką bendrauja, kaip bendrauja ir kodėl apskritai vaikas su šiais žmonėmis susirašinėja.
Bet kartais sukčiai taip lengvai neišsiduoda. Todėl labai svarbu, jog tėvai nuolat bendrautų su vaiku ir žinotų, apie ką vaikas bendrauja tiek su savo bendraamžiais, tiek su kitais asmenimis socialiniuose tinkluose.
Lygiai taip pat, jei pastebėjo kokią nors grėsmę, kreiptųsi pagalbos, kol nėra padaryta neatitaisoma žala. Svarbu, kad vaikai apie pavojus pasisakytų tėvams, o šie kreiptųsi į policiją.
