Pasak BBC, būtent tuo Herefodšyre (Anglija) ir užsiėmė du vyrai – George’as Powellas ir Laytonas Daviesas – bet dabar abiejų laukia laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų.
Abu vyrai 2015 m. su ieškikliais naršė laukuose Eye kaimo apylinkėse – ir aptiko užkastą vikingų lobį. Radinį sudarė IX amžiaus monetos ir juvelyriniai dirbiniai.
Tačiau problema slypi ne radinyje – problema kilo iš to, kaip aptikę radinį pasielgė vyrai. Kai aptinkamas toks radinys, D.Britanijos įstatymai nurodo per dvi savaites apie tai pranešti koroneriui – o to nepadarius, ima grėsti bauda arba neilgas laisvės atėmimas.
Be to, jei radinys vertas kokio atlygio, pastarąjį radėjai turi pasidalinti su žemės, kurioje buvo rastas lobis, savininku – ir dar su nuomininku, jei tą žemę kas tuo metu buvo išsinuomojęs. Bet G.Powellas su L.Daviesu nepadarė nė vieno iš reikalaujamų dalykų.
„The Guardian“ pasakoja, kad abu vyriškiai nunešė savo radinį į senienų centrą Kardife (Velsas) – kad jį įvertintų vietinis monetų prekeivis Paulas Wellsas. Lobį sudarė kristalinis pakabukas, datuojamas greičiausiai V ar VI amžiumi, IX amžiaus auksinė apyrankė su drakono galva, sidabro luitas ir apie 300 monetų.
P.Wellsas iškart suprato, kad radinys vertingas tiek finansiškai, tiek istoriškai. Svarbūs buvo ne tik senoviniai ir įspūdingi juvelyriniai dirbiniai, bet ir monetos – ir pastarosios buvo gal net vertingesnės, nes tarp jų buvo ir keli „dviejų imperatorių“ pinigai, ant kurių buvo pavaizduoti Vesekso karalius Alfredas ir Mersijos valdovas Ceowulfas II. Tokios monetos ypatingai retos ir be visa ko leidžia istorikams pamatyti, kaip buvo valdomos dvi šalys tais laikais, kai Anglija dar nebuvo suvienyta.
Tačiau atlikus pradinį lobio įvertinimą, G.Powellas ir L.Daviesas niekam apie savo radinį nepranešė. Tuo tarpu P.Wellsas susisiekė su kitu lobių medžiotoju – Simonu Wicksu, kuris, manoma, perpirko dalį lobio, nes po poros savaičių pasirodė viename aukštos klasės Londono aukcione, kur paprašė tenykščio eksperto įvertinimo. Ekspertas buvo ypatingai sužavėtas ir pareiškė, kad kiekviena „dviejų imperatorių“ moneta yra verta 100 000 svarų sterlingų (apie 117 330 eurų).
Bet ne veltui sakoma, kad išlaikyti paslaptį, jei ją saugo daugiau nei vienas žmogus, yra labai sunku – o jau ypatingai sunku, jei tai susiję su lobiu. Tad nenuostabu, kad kalbos, jog G.Powellas su L.Daviesu rado kažką vertingo, ėmė sklisti – ir po mėnesio nuo lobio radimo su vyrais susisiekė pareigūnas, atsakingas už surastų lobių administravimą – tačiau G.Powellas paneigė, kad jie kažką surado.
Galiausiai jis pripažino radęs juvelyrinius dirbinius, tačiau ir toliau tvirtino, kad be šių jie rado tik keletą sugadintų monetų, neturinčių jokios vertės, tad ir nebuvo prasmės apie jas pranešti. Melas išaiškėjo, kai policija aplankė ir P.Wellso namus, ir šis pareigūnams parodė penkias turimas monetas.
Šiuo metu iš viso lobio yra atgauti papuošalai ir 30 (iš 300) monetų – visa tai šiandien saugoma Britų muziejuje.
Garetas Williamsas, kuris yra vienas iš anglosaksų ir vikingų artefaktų specialistų muziejuje, sako, kad šios monetos verčia istorikus permąstyti, kaip jie iki šiol žinojo apie tą laikotarpį. Mat dauguma pagrindiniu žaidėju andainykščių laikų politikoje laikė karalių Alfredą, tačiau Ceowulfo buvimas ant „dviejų imperatorių“ monetų rodo, kad pastarasis turėjo reikšmingesnį vaidmenį regione, nei buvo manoma iki šiol. Bet G.Williamsas siūlo versiją, kad tokių monetų retumas iliustruoja tai, jog Ceowulfas savo įtakos ilgai neišlaikė. Tuo tarpu radinio suradimo vieta sufleruoja, kur buvo apsistojusi vikingų kariauna po to, kai ji buvo nugalėta Viltšyre.
G.Powellas ir L.Daviesas buvo nuteisti už vagystę ir radinio nuslėpimą. S.Wicksas buvo areštuotas, jam taip pat pareikšti kaltinimai dėl nuslėpimo – dėl to vyrui gresia penkeri metai kalėjimo. P.Wellsas taip pat buvo areštuotas ir apkaltintas atradimo slėpimu, tačiau jis dar nenuteistas. Byloms pirmininkavęs teisėjas teigė, kad trys vyrai apgavo žemę išsinuomojusį ūkininką ir jo motiną, o taip pat žemės savininką ir visą britų visuomenę – kuriai lobis teisėtai ir priklauso.
Manoma, kad bendra G.Powello ir L.Davieso surasto vikingų lobio vertė siekia tris milijonus svarų sterlingų (3,5 mln. eurų). Jei vyrai būtų paklusę įstatymui ir deklaravę savo radinį, jiems priklausytų pusė šios sumos – bet dėl savo godumo jie ne tik negaus nė cento, bet dar ir kelerius metus turės praleisti kalėjime.
