„Klyksmą“ nutapė norvegų tapytojas Edvardas Munchas. Jo vardas meno pasaulyje yra pakankamai gerai žinomas, tačiau neįmanoma paneigti fakto, kad viršuje matote patį garsiausią menininko darbą. E.Munchas jį nutapė Norvegijoje – ir pats teigė, kad jį įkvėpė Norvegijos gamta.
Ne vieną savo idėją E.Munchas tapė kelis kartus – ir „Klyksmas“ turėjo net keturias versijas. Viena iš jų 2012 metais aukcione buvo parduota už 130,9 milijono dolerių ir yra vienas iš brangiausių visų laikų paveikslų.
Paveikslo centre – rėkiantis belytis personažas. Fone – dar dviejų žmonių siluetai, vandens ir raudono dangaus motyvai. Pats tapytojas niekada neslėpė, kad jį įkvėpė Norvegijos gamta.
Kaip dienoraštyje pasakojo pats dailininkas, vaikštinėdamas su draugais jis pavargo ir sustojo atsikvėpti. Prieš jo akis buvo fjordas, tolumoje leidosi Saulė, o debesys jau buvo nusidažę raudonai. E.Munchas teigė, kad tą akimirką pajuto klyksmą – tarsi nesustojantį gamtos rėkimą. Todėl dailininkas ir nutapė tą beveik jokių veido bruožų neturintį žmogų ir kraujo raudonumo dangų fone.
Skamba kaip paprasta istorija, tiesa? Net šiek tiek pakylėtai romantiška – amžinas gamtos klyksmas ir paties E.Muncho nuovargis tarsi suteikia paveikslui tą gilesnę prasmę, kurios menininkai ir menotyrininkai taip nepaliaudami ieško. Tačiau, pasirodo, to nebuvo gana.
Menotyrininkai kažkodėl nepatikėjo E.Muncho istorija ir ėmė ieškoti keisto „klyksmo“ pasaulio paaiškinimo. Pasipylė įvairios hipotezės. 1883 metais išsiveržęs Krakatau ugnikalnis nudažė dangų raudonai – gal menininkas prisiminė tą vaizdinį? O galbūt tą kraujo raudonumo dangų įkvėpė netoli tos vietos buvusios skerdykla ir psichinių ligonių prieglauda? O gal tas keistas personažas iš tikrųjų buvo ši mumija?
Raudonas dangus Saulei leidžiantis – įprastas reginys. Jautrios sielos menininkui to pakaktų, kad įsivaizduotų kraują ir gamtos klyksmą laiko tėkmėje. Tačiau visos hipotezės turi savų argumentų. Juk tuo metu E.Muncho sesuo Laura Catherine kentėjo nuo maniakinės depresijos ir gydėsi vienoje psichiatrinėje ligoninėje.
Ta mumija iš Peru buvo demonstruojama 1889-ųjų Pasaulinėje parodoje Paryžiuje (kuriai pastatytas buvo ir Eifelio bokštas). Ir E.Munchas galėjo ją pamatyti. Juolab, kad jo draugas – irgi labai garsus tapytojas Paulas Gauguinas – atvirai sėmėsi įkvėpimo iš tos mumijos.
Galbūt visose šiose hipotezėse yra šiek tiek tiesos. Tačiau tai yra geras pavyzdys to, kaip net turėdami menininko paaiškinimą, menotyrininkai ir istorikai ieško kitų atsakymų.
Pats „Klyksmas“ tapo įkvėpimu daugybei meno kūrinių ir populiariosios kultūros motyvų. Jį primenančią kaukę dėvėjo ir to paties pavadinimo siaubo filmų herojai.
