- 350 mūsų eros metais Romos vyskupas popiežius Julijus I gruodžio 25-ąją dieną paskelbė oficialia Kristaus gimimo šventės diena.
- Kalėdos kilo iš tokių pagoniškų švenčių, kaip Saturnalijos (gruodžio 17 – gruodžio 23), Kalendos (lot. Calendae, sausio 1-5) ir Deus Sol Invictus arba Nenugalėtosios Saulės diena (gruodžio 25). Krikščioniškoji bažnyčia tokioms šventėms nepritarė ir siekė pagonis integruoti, todėl paskelbė gruodžio 25-ąją Kristaus gimimo diena – nors jokių žinių, kad Kristus gimė tą dieną, nėra nei Šventajame rašte, nei kur kitur.
- Visžaliai medžiai nuo neatmenamų laikų buvo amžino gyvenimo ir atgimimo simboliai. Pagoniškasis visžalių augalų garbinimas išsivystė į krikščionišką Kalėdų eglę.
- Sakoma, kad pirmasis Kalėdų eglę papuošė protestantas ir reformatorius Martinas Lutheris (1483-1546). Pagal legendą, jį taip sužavėjo tarp eglės šakų žibančios žvaigždės, kad jis parsinešė visžalį medį namo ir norėdamas vaizdu pasidalinti su savo vaikais, papuošė jį žvakėmis.
- Ankstyviausi žinomi Kalėdų eglės papuošimai buvo obuoliai. Kalėdų laiku viduramžių aktoriai „Rojaus vaidinime“ obuoliais puošdavo „rojaus medžius“ (pocūges), o pačiame spektaklyje būdavo vaizduojamas Adomo ir Ievos sukūrimas bei išvarymas iš rojaus.
- Pirmą kartą Kalėdų eglė spaudoje buvo paminėta 1531 metais Vokietijoje.
- Pirmąją dirbtinę Kalėdų eglutę iš dažytų žąsies plunksnų pagamino taip pat vokiečiai – tai nutiko XIX a., o to priežastis – iškirsti miškai, lėmę išaugusią natūralių eglučių kainą.
- Mitas, kad tyros širdies žmonės Kūčių vakarą (vok. Der Heilige Abend) gali suprasti gyvūnų šneką, kildinamas taip pat iš Vokietijos.
- XX a. pradžioje Kalėdinių lempučių girliandos buvo tokios brangios, kad buvo ne perkamos, o nuomojamos. Ši puošmena buvo tikras statuso simbolis.
- Didžiausia kalėdinė girlianda buvo įrengta 2011 m. Australijoje – ją sudarė 1 194 380 LED lempučių.
- Remiantis Guinnesso pasaulio rekordų knyga, aukščiausia pasaulio Kalėdų eglute buvo 1950 metais Sietlo „Northgate“ prekybos centre stovėjusi 67,36 m aukščio didžioji pocūgė.
- Kiekvienais metais nuo 1947-ųjų Trafalgaro aikštėje Londone stovinti Kalėdų eglė – tai Oslo gyventojų dovana ir padėka Didžiajai Britanijai už pagalbą per Antrąjį pasaulinį karą.
- Tradicinės Kalėdų spalvos yra žalia, raudona ir auksinė. Žalia visada buvo gyvenimo ir atgimimo simbolis; raudona simbolizuoja Kristaus kraują, o auksas reprezentuoja šviesą – taip pat turtą ir karališkumą.
- Pagal vieną iš versijų, anglakalbėse šalyse populiarus užrašas „X-Mas“ iš tiesų nėra tiesiog Kalėdų santrumpa. Tai – kodas. Ženklas X graikų abėcėlėje žymi raidę „Chi“ – o ji yra ir vienas iš Kristaus simbolių.
- Senovės graikai amalą laikė afrodiziaku – pagal vieną iš versijų dėl to ir atsirado mitas, esą bučinys po amalu yra ypatingas ar neša laimę.
- Lenkijoje (ir keliose kitose šalyse) per Kalėdas medeliai dažnai puošiami vorų ar voratinklių motyvais – nes pasak legendos, voras nuaudė antklodėlę naujagimiui Jėzui. Lenkijoje vorai per Kalėdas laikomi gerovės ir klestėjimo simboliu.
- JAV kasmet parduodama 30-35 milijonai tikrų (gyvų) Kalėdų eglių.
- Vienas iš Kalėdų senelio prototipų yra IV amžiuje gyvenęs šv.Mikalojus. Gimęs Pataroje (dabartinė Turkijos teritorija), jis yra populiariausias pasaulyje nebiblijinis šventasis: menininkai jį yra pavaizdavę dažniau nei bet kurį kitą šventąjį, išskyrus Šv. Mariją.
- Be buvimo Kalėdų senelio prototipu, šv. Mikalojus globoja bankininkystę, lombardus, piratavimą, mėsininkystę, buriavimą, vagystes, našlaičius, autorių teises ir Niujorką.
- Ankstyvosiose Kalėdų senelio mito versijose šv.Mikalojus vaizduojamas kaip griežtas, įsakmus ir laikantis beržo vytelę ir buvo veikiau buvo disciplinos ir bausmės simbolis, o ne dabar visiems gerai pažįstamas džiugus tuktelėjęs seneliukas.
- Kalėdų kojinės kildinamos iš pasakojimo apie tris skurstančias seseris, kurios be kraičio negalėjo ištekėti ir todėl buvo priverstos užsiimti prostitucija. Jas išgelbėjo turtingas vyskupas – dabar jau mums pažįstamas šv.Mikalojus – įsliuogęs per kaminą ir dosniai pripildęs jų kojines auksinėmis monetomis.
- Didžiausia kalėdinė kojinė buvo 32,56 m ilgio ir 14,97 m pločio. Ji svėrė kaip penki elniai ir joje tilpo beveik 1000 dovanų. 2007 metais ją pagamino Londono vaikų bendrija.
- Daugumos Kalėdų senelio elnių vardai yra vyriški, tačiau elniai maždaug per Kalėdas meta ragus – tad išeina, kad Kalėdų senelio roges traukia arba elnės (arba kastruoti elniai).
- Norvegijos mokslininkai iškėlė hipotezę, kad garsiojo Kalėdų senelio elnio Rudolfo raudona nosis reiškia, jog šis gyvūnas turi kvėpavimo takų parazitinę infekciją. Tačiau pradinėje versijoje garsiojo elniuko nosis nebuvo tokia – nes raudonos nosys paprastai asocijuodavosi su alkoholizmu.
- Jei Rudolfas neapleidžia pirmosios vietos Kalėdų senelio kinkinyje, tai likusius 8 elnius matematiškai galima galima išrikiuoti 40 320 skirtingų būdų (skaičiaus 8 faktorialas).
- UNICEF duomenimis, pasaulyje yra 2,1 milijardo jaunesnių nei 18 metų vaikų. Jei kiekvienuose namuose yra vidutiniškai po 2,5 vaiko, Kalėdų senelis per Kūčių-Kalėdų naktį turėtų aplankyti 842 milijonus namų ir nukeliauti 356 milijonus kilometrų. Kad pasiektų visus namus, jis nuo vieno namo iki kito turėtų nuvykti vidutiniškai per 1/5000 sekundės – tai yra, turėtų po kiekvieno sustojimo įsibėgėti iki 20,5 milijardų metrų per sekundę. Tokio stebuklingo pagreičio jėga suplotų Kalėdų senelį į plonytį blynelį.
- Dar vienu Kalėdų senelio prototipu yra germanų ir skandinavų dievas Odinas (dar žinomas kaip Wodanas ar Wotanas). Pasak mito, Odinas žiemos saulėgrįžos metu raitas ant savo aštuoniakojo žirgo Sleipniro (iš jo kildinami 8 Kalėdų senelio elniai) vyksta į vaiduoklišką vadinamąją Laukinę medžioklę (angl. wild hunt), ir apdovanoja tuos vaikus, kurie savo batuose palieka skanumynų Sleipnirui – šieno, morkų ir obuolių.
- Skandinavijos šalyse vienu iš Kalėdų simbolių yra šiaudinis ožys. Ožiais pakinkytu vežimu skandinavų ir germanų mituose važinėja griaustinio dievas Thoras.
- Dar prieš JAV Kalėdų seneliui pradėjus reklamuoti „Coca colą“, Švedijoje 1910 m. buvo sukurtas skoniu kiek panašus gėrimas „Julmust“ (pažodžiui – „Kalėdinės vaisių ir uogų sultys“, nors realiai sulčių jame ir nėra). Tai – nealkoholinis gazuotas gėrimas, kurį Švedijos parduotuvėse galima rasti beveik vien per Kalėdas ir kartais Velykas.
- Austrijoje, Bavarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje, šiaurės Italijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje per Kalėdas gerus vaikus lanko Kalėdų senelis – ir dovanoja jiems dovanas – o blogus gaudo raguotas ir velnią primenantis Krampusas (vok. Krampus). Pastarasis neklaužadas grobia, kiša į krepšį ir tempia į pragarą. Pagal šį personažą pavadintas ir lietuvių kuriamas karinis savavaldis visureigis, kuris, kaip juokauja jo kūrėjai, „atvažiuos pas tuos, kurie buvo blogi“.
- Bolivijoje per Kūčias švenčiamos Misa del Gallo – „Gaidžio mišios“. Kai kurie žmonės į vidurnakčio mišias atsineša gaidžius – kas simbolizuoja tikėjimą, kad gaidys buvo pirmasis gyvūnas, pranešęs apie Jėzaus gimimą.
- 1843 metais sero Henry Cole (1808-1883) pasamdytas britų iliustratorius Johnas Callcottas Horsley’us (1817-1903) sukūrė pirmąjį Kalėdų atviruką.
- Kasmet vien JAV išsiunčiama daugiau nei 3 milijardai kalėdinių atvirukų.
- Vertinama, kas Irvingo Berlino daina „White Christmas“ yra geriausiai parduodamas visų laikų singlas – visame pasaulyje jo parduota daugiau nei 100 milijonų įrašų.
- Teigiama, kad kiekvienais metais seras Paulas McCartney iš savo dainos „Wonderful Christmastime“ uždirba 400 000 JAV dolerių – nepaisant to, kad daugelio kritikų nuomone, tai yra viena prasčiausių jo dainų.
- Remiantis išanalizuotais „Facebook“ įrašais, dvi savaitės iki Kalėdų yra vienas iš dviejų populiariausių metų laikų, kai išsiskiria poros. Tačiau Kalėdų diena – pati nepopuliariausia diena santykių nutraukimui.
- JAV Vartotojų produktų saugos komisijos duomenimis, kiekvieną lapkritį ir gruodį greitosios pagalbos skyriuose atsiduria apie 14 700 žmonių, nukentėjusių įrenginėjant šventines dekoracijas.
- Vien JAV dėl išdžiūvusių Kalėdų eglių kasmet kyla apie 100 gaisrų, kuriuose žūva apie 10 žmonių – ir padaroma 15,7 mln. dolerių nuostolių.
- Daugelis įsivaizduoja, kad per šventinį sezoną ir jį lydinčias vaišes priaugama daug svorio. Tačiau JAV atliktas tyrimas parodė, kad nors tiriamieji tikėjosi, jog per šventes jie priaugs apie pustrečio kilogramo, realybėje jie priaugo vos trečdalį kilogramo.
- Japonijoje egzistuoja paprotys per Kalėdas eiti pietauti į amerikietiško greitojo maisto frančizės „KFC“ restoranus. Tai taip populiaru, kad užsakymai turi būti padaryti prieš du mėnesius.
- Per 2010 m. Kalėdas Kolumbijos vyriausybė iliuminavo džiunglių medžius. Kai FARC partizanai (teroristai) eidavo pro šalį, medžiuose nušvisdavo plakatai, prašantys, kad kariai sudėtų ginklus. Teigiama, kad po šios akcijos 331 partizanas vėl sugrįžo į visuomenę, o kampanija laimėjo apdovanojimą už strateginės rinkodaros meistriškumą.
- Kalėdų sezono metu kiekvieną sekundę parduodama po 28 „Lego“ rinkinius.
Sveiki sulaukę Kalėdų! Ta proga – 42 įdomiausi moksliniai faktai apie šią šventę
Sveiki sulaukę Kalėdų! Šia proga jus sveikina Lrytas.lt IT ir Mokslo rubrika, o taip pat Lrytas.lt mokslo populiarinimo laida „#42: Apie Gyvenimą, Visatą ir Viską su Adomu Rutkausku“, kurią naujausią galėsite pamatyti jau gruodžio 27 d., 12 val. Lietuvos laiku. O kad pasisotinę prieš šventinio stalo turėtumėte apie apie ką pasikalbėti su draugais ir artimiausiais – štai 42 įdomiausi faktai apie didžiausią žiemos šventę:
