Parodė, kaip išties atrodė mūsų protėviai ir senovės įžymybės – kai kurie vaizdai gali apstulbinti

Žinoma, pasitelkus šiais laikais egzistuojančias technologijas, įmanoma atlikti žmogaus išvaizdos rekonstravimą – tokios technologijos dažnai naudojamos teisminės ekspertizės metu. Rekonstravimas vyksta tiriant žmogaus kaukolės struktūrą ir anatomiją.

Šiame straipsnyje kviečiame pažvelgti, kaip atrodė senovės žmonės. Kai kurie iš jų gyveno šimtus, o kiti net tūkstančius metų prieš mus – tačiau nuotraukose atrodo lyg būtų gyvi.

Vyras, kurį matote nuotraukoje, gyveno Neolito laikais. Jis buvo palaidotas maždaug prieš 5,5 tūkst. metų dabartinėje Didžiosios Britanijos teritorijoje. Vyras gimė 500 metų anksčiau nei buvo pastatytas pirmasis Stounhendžo akmuo, o mirė būdamas 25-40 m.

Ši moteris, žinoma kaip Ava, mirė maždaug prieš 3,7 tūkst. metų. Jos kūnas rastas Škotijoje – kape, kuris buvo išskaptuotas akmenyje. Manoma, kad moteris gyveno varpo formos indų kultūros  (angl. bell beaker) kultūros laikais. Moters atvaizdą sugebėjo atkurtė archeologė Maya Hoole ir teismo ekspertas Hew Morrison.

Šis Egipto faraonas yra geriausiai visiems žinomas Egipto valdovas ir bene svarbiausias žmogus Egipto istorijoje. Jis valdė maždaug 1332-1323 m. pr.m.e. Į sostą Tutanchamonas atsisėdo, kai jam buvo vos 10 metų – o mirė prieš savo 20 gimtadienį. Pasitelkus kruopščias analizes ir kompiuterinę tomografiją, 2005 m. pasaulis gavo galimybę pažvelgti, kaip atrodė šis faraonu tapęs berniukas. Kaip matote, jis turėjo moteriškų bruožų.

Ši mergaitė gyveno Atėnuose – ir mirė maždaug 480 m. pr.m.e., kai jai buvo 11 metų. Tuo laiku graikų civilizacija buvo pasiekusi savo piką.

Nyderlandų meno ir istorijos muziejus sukūrė romėnų lyderio maketą. Mokslininkai skenavo jau senai kolekcijoje esantį marmurinį biustą – ir atrado, kad šis karvedys atrodė visiškai kitaip, nei buvo manyta iki tol.

79 metų prieš mūsų erą rugpjūčio 24-ąją Vezuvijaus išsiveržimas sunaikino Senovės Romos miestus Pompėją ir Herkulanumą. Remiantis šaltiniais, per šią katastrofą mirė nuo 16 iki 20 tūkst. žmonių. Britų medicinos ekspertas atkūrė Pompėjoje gyvenusio ir mirusio vyro veidą – naudodamasis rentgeno spinduliais ir žuvusiojo kaukolės bruožais. Mokslininkai šį vyrą vadina „nežinomuoju“, nes negalėjo rasti nieko, kas nurodytų, koks buvo jo socialinis statutas ar ką jis veikė gyvenime.

Ši moteris buvo viena iš 20, kuri bėgo slėptis nuo Vezuvijaus į pastogę valtims. Manoma, kad ji buvo iš turtingos šeimos.

Šis jaunuolis gyveno viduramžių Škotijoje, tuo metu jam buvo apie 13-17 metų. Manoma, kad vaikinas buvo gydomas ligoninėje ir ten mirė. Mokslininkai pasitelkė teisminėse ekspertizėse naudojamą veido modeliavimą ir atkūrė jaunuolio veido raumenis bei audinius. Vėliau kompiuterinėmis programomis atkūrė ir veido bruožus.

Anglijos karalius Ričardas III – paskutinysis iš Plantagenetų dinastijos – gyveno antroje XIV a. pusėje. Šekspyro spektakliuose Ričardas III yra vaizduojamas kaip labai žiaurus ir gudrus žmogus, bet mokslininkai dėl jo charakterio nesutaria – nes yra labai sunku atsekti tiesą rūmų intrigose ir praeities painiavoje. Karaliaus palaikai buvo rasti prieš keletą metų mašinų stovėjimo aikštelėje. Remdamiesi turimais duomenimis ir karaliaus kaukolės analizė, mokslininkai sugebėjo sukurti plastmasinę jo veido kopiją.

Hugenotų karalius Henris IV valdė 1553-1610 m. Jam labai rūpėjo jo žmonės ir šalis, todėl dažnai buvo vadinamas „geruoju karaliumi Henriu“. Valdovas buvo nužudytas jam einant 57 metus. Remiantis skeleto liekanomis, mokslininkai sukūrė pakankamai tikslų karaliaus veido modelį.

Didis kompozitorius gyveno ir kūrė XVII-XVIII a. J.S.Bachas paliko daugiau nei tūkstantį išskirtinių darbų ir jo kolekcijoje galima rasti įvairių žanrų – išskyrus operą. 

Šis vyras buvo Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Jis rėmė valstiečių reikalavimus „terorizmo karalystėje“, bet manoma, kad jį nužudė jo paties pasekėjai. Mokslininkai sukūrė jo veido 3D modelį pasinaudoję politiko mirties kauke.