Nepagalvokite, kad kažkam iš JAV karinių pajėgų kilo mintis pasidalinti bene brangiausiu naikintuvu pasaulyje su numanomais priešais. Šių dienų realybė tokia, kad JAV dominavimas ore susiduria su nauja realybe.
Kai į dangų 1981 metais pakilo pirmasis F-117, niekas gerai nežinojo, ką reiškia „radarais nematomas lėktuvas“. Kai 2005 metais F-117 pakeitė F-22, jis neturėjo jokių konkurentų. Pristatant pirmuosius F-35, jau pasigirdo pirmosios kalbos apie konkurentų kuriamus analogus.
2019 metais Kinija oficialiai į tarnyba priėmė J-20 – pirmąjį penktos kartos orlaivį sukurtą už JAV ribų. Netrukus taip pat pasielgė Rusija, pristačiusi galutinę „Su-57“ versiją, kuria pradedama masinė tokių lėktuvų gamyba.
Pasaulyje daugėjant sunkiai aptinkamų lėktuvų, didėja šansai, kad ore teks su tokiu oponentu susidurti. Ką tada reiktų daryti? Ypač, jei esi senesnės kartos naikintuve, su ne tokia pažangia įranga?
Amerikiečiai savo mokymams turi vieną priešišką junginį – „64-ą priešišką eskadrilę“ (64th AGRS). Ji iki šiol naudojo aštuoniolika F-16 naikintuvų. Tačiau juos išvydus, būtų sunku pasakyti kam jie priklauso.
Pavyzdžiui, vienas jų mirguliuoja įvairaus mėlynumo stačiakampiais bei ant uodegos puikuojasi didele penkiakampe raudona žvaigžde. Iš tolo tai – tipiškas naujųjų rusiškų naikintuvų spalvinis vizualas.
Toks imitavimas nėra betikslis žaidimas. Tikroviškiems mokymams reikia daugiau nei tik knygų, kompiuterinių žaidimų ar draugiškų priskyrimų. kas tądien atliks medžiotojo vaidmenį. Dalinys, tegu ir naudojantis amerikietišką techniką, bando kuo tikroviškiau atrodyti, lyg priklausytų priešiškoms pajėgoms.
Per pačius didžiuosius mokymus eskadrilė rimtai kimba į atlapus amerikietiškosios pusės pilotams. Kiek leidžia naudojamos technikos galimybės, tokiose situacijose imituojamuosius orlaivius bandoma atkartoti kiek įmanoma tiksliau. Tačiau kad ir koks geras bebūtų F-16 naikintuvas, jis vargiai tinkamas įsikūnyti į kinišką ar rusišką „nematomą“ naikintuvą. Radaruose paliekama žymė matoma iš tolo.
Ne tik dėl trūkstamos signalus sugeriančios dangos – kliudo ir esamos oro paėmimo angos. Jos buvo kurtos kuo geriau aprūpinti variklius svarbia degimui medžiaga (oru), o ne padėti slapstytis nuo radarų, kas aktualu naujausiems dangaus valdovams.
Kariškių planai labai paprasti: dalį pirmųjų F-35A perkelti į šį dalinį. F-35 – penktos kartos orlaivis, todėl jam apsimetinėti savo kolega iš svetimų kraštų nebūtų itin sunku, o mokymai būtų tikroviškesni. Kartu toks žingsnis leistų dalį pačių pirmųjų orlaivių palikti nemodernizuotais.
Kaip keistai beatrodytų, F-35 gamybai tik pradedant įsibėgėti, jam jau buvo sukurtas ir pritaikytas ne vienas stambus atnaujinimų blokas, sprendęs tiek pastebėtas bėdas, tiek suteikdamas naujų galimybių ar prisitaikydamas prie konkrečiai tarnybai keliamų poreikių. Vizualiai atrodydami tokie patys, pirmasis ir pats naujausias nuo konvejerio nuriedėjęs naikintuvas viduje gali skirtis ne vienu tūkstančiu detalių.
Aukščiausioji JAV politinė valdžia dėl lėšų taupymo prieš kurį laiką uždarė „65-ą priešišką eskadrilę“ naudojusią F-15 naikintuvus. Praktiškai tokiais pat sumetimais vedini jie priešinasi F-35A pervedimui į „64-ą eskadrilę“
F-35 yra palyginus nauji naikintuvai. Jais vis dar neaprūpinti daugelis karinių dalinių. Pervedus į specialųjį dalinį, lėktuvas tartum nurašomas: ši „priešiškų pajėgų eskadrilė“ dalyvauja tik mokymuose arba pakeliama tik itin ekstremaliomis situacijomis.
Priežastis labai aiški – visi lėktuvai papuošti priešiškų pajėgų simbolika. Danguje šmėžuojantys neaiškūs orlaiviai trikdytų juos matančius. Be to, būtų sunku pasitikėti netikrai atrodančiais kariškiais, įsakinėjančiais JAV vardu.
O ir pačio naikintuvo eksploatacijos išlaidos – didelės. Šiuo metu vienos valandos skrydžio kaina siekia apie 35 tūkstančius dolerių (31,5 tūkst eurų). Suma bemaž dvigubai didesnė, nei turimų F-16. Visa tai būtų mokama už kariškus žaidimus, o ne matomus pajėgumų stiprinimus.
Kongresas norėtų, kad dalinyje esami F-16 naikintuvai būtų tobulinami įranga, prieinama penktos kartos orlaiviui – naujausią AESA radarą, ilgo nuotolio infraraudonųjų spektro pėdsakų jutiklius galima įdiegti ir į senesnius lėktuvus.
Jei aptikimo įrangą galima patobulinti iki to, ką naudos naujausi lėktuvai, su radaro žymėmis kas kita. Nematomumo taip paprastai nesukursi. Be jo mokytis, ką daryti sutikus tokį lėktuvą ore, belieka tik teoriškai. Oro pajėgos norėtų, kad daugiau jų pilotų galėtų pasibandyti galimas sudėtingesnes situacijas.
