2017-ųjų vasario 1 dieną susijungusios TEO, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ paskelbė, kad tampa „Telia“ ir nuo šiol visas paslaugas teiks iš vienų rankų.
„Verslas sėkmę įprastai matuoja finansiniais rezultatais, tačiau vien jie neatspindi viso paveikslo. Už kiekvieno skambučio, megabaito, įjungto filmo ir nupirkto įrenginio yra žmonės. Būtent jų poreikiai ir pomėgiai yra mūsų verslo pamatas, o taip pat ir visos Lietuvos pažangos veidrodis. Todėl norėdami augti turime suprasti, ko reikia žmonėms, kokiomis paslaugomis ir kaip jie naudojasi šiandien bei ko jie norės rytoj“, – sako „Telia“ komercijos vadovė Elina Dapkevičienė.
Ta proga kompanija surinko 10 netikėtų netikėčiausių faktų apie „Telia“.
Greičio rekordai. Vienas garsiausiai nuskambėjusių „Telia“ pastarųjų metų pasiekimų buvo 5G ryšio bandymas, kurio metu realiai veikiančiame tinkle pasiekta rekordinė 1,8 gigabito per sekundę (Gb/s) sparta. Ir nors tūlam išmaniojo maigytojui tokios spartos dar teks palaukti, „Telia“ klientai išties naudojasi sparčiausiu mobiliuoju ryšiu Lietuvoje. Ryšių reguliavimo tarnybos matavimuose „Telia“ dar nei vienais metais nebuvo užleidusi lyderės pozicijos, o 2019-aisiais pasiektas jau eilinis rekordas, 76,22 Mb/s vidutinė sparta, kuri yra atitinkamai 7 ir 77 proc. didesnė nei dviejų didžiųjų konkurentų.
Per sekundę – 25 km puslapių. Šiandien bendras duomenų srautas „Telia“ tinkluose Lietuvoje ir tarptautinėse jungtyse per sekundę perduodama 760 Gb duomenų. Tai yra 760 000 000 000 vienetų ir nulių. Norint tiek simbolių atspausdinti, reikėtų apie 250 milijonų A4 formato lapų. Sudėję juos į vieną krūvą gautume 25 kilometrų aukščio bokštą.
Nuo žaislų iki trąšų. Telefonai, kompiuteriai ir televizoriai yra tik dalis „Telia“ siūlomos įrangos asortimento. Ar žinojote, kad internetu ir salonuose taip pat buvo galima užsisakyti „Lamborgini“? Tiesa, tik telefonu valdomą modeliuką. Dar galite išsirinkti robotą, skraidyklę, išmaniąsias svarstykles ar echolotą. O jei traukia žemės ūkis, „Telia“ jums gali pasiūlyti išmanųjį vazoną ir jam skirtų trąšų bei sėklų. Paskubėkite, pavasaris šiemet ateis anksti.
Amžius – ne rodiklis. Manote, vyresnio amžiaus žmonės nesidomi technologijomis? Klystate! Iš „Telia“ kompiuterį neseniai įsigijo 102 metų pirkėjas, o vyriausiam „Apple Macbook“ pirkėjui buvo 92-eji.
Lietuviai gyvena spalvingai. Absoliuti dauguma įrenginių yra standartinių juodos ar pilkos spalvos, visgi pasitaiko ir ekstravagancijos mėgėjų. Per pastaruosius trejus metus žmonės įsigijo 466 baltus televizorius, 79 raudonos spalvos kompiuterius ir 32 purpurinius fiksuoto ryšio telefonus.
Įdomiau tik... televizija? „Telia TV“ žiūrovai labiausiai mėgsta lietuviškus kanalus, o žiūrėdami patį populiariausią kanalą žmonės kas mėnesį praleidžia beveik 11 milijonų valandų – tai daugiau nei 1,2 tūkst. metų. Ir tik per vieną kanalą? Klausite kokį – nesakysime. Mums visi lietuviški mieli!
Mėgstamiausi. „Telia TV“ klientų vertinimu, geriausias visų laikų filmas yra 1988-ųjų „Kietas riešutėlis“, o serialas – pernai HBO pristatytas „Černobylis“. Populiariausi papildomai užsakomi kanalų rinkiniai – „Kino“ ir „TV3 Sporto“, juos žiūri maždaug kas penktas „Telia TV“ klientas, tuo metu tarp erotinių kanalų nepralenkiamas „Penthouse HD“. Beje, vidutinė erotinio filmo peržiūra trunka 7 minutes. Ar tai daug? Jums spręsti.
Televizorių namai. Kiek televizorių turite namuose? Du? Tris? Penkis? Puiku – bet tai nieko nenustebins, Lietuvoje tokių kaip jūs – šimtai. Užtat yra trylika išties išskirtinių „Telia“ klientų: jie savo namuose TV žiūri per 8 televizorius!
Riaubiškytės fenomenas. „Telia TV“ klientai ne tik televiziją žiūri, bet ir paverčia televizorių židiniu ar akvariumu su specialiomis užsklandomis, taip pat klausosi radijo ir net patys dainuoja. Vaikų karaoke repertuare karaliauja „Do – re – mi“, tuo metu suaugusieji dažniausiai traukia Violetos Riaubiškytės „Oi, palauk, palauk“. O jūs, matyt, pagalvojote apie „Tris milijonus“ ar „Juodą orchidėją“, ar ne?
Įspūdingos sumos. Technologijoms kai kurie lietuviai pakloja išties įspūdingas sumas. Antai brangiausias „Telia“ parduotas kompiuteris kainavo 6 189 eurus, o brangiausias televizorius – 5 999 eurus. Bent penki namų ūkiai jau yra pasiruošę televizijos ateičiai – jie turi net 8K raiškos televizorius. Gaila, Japonijos televizijos niekas netransliuoja.
„Telia“ per pastaruosius trejus metus Lietuvoje investavo apie 150 mln. eurų, didžioji dalis investicijų atiteko tinklų plėtrai ir paslaugų kokybės gerinimui.
„Telia“ pirmoji Lietuvoje spėjo ne tik išbandyti 5G ryšį, bet ir pristatė naujos kartos „VoLTE“ balso skambučius tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonuose, taip pat siaurajuostį daiktų internetą (NB-IoT), varinėmis linijomis iki 250 Mb/s spartą išvystantį „S-VDSL“ internetą, mobilųjį ir laidinį ryšį apjungiantį hibridinį internetą ir visiems mobiliesiems ekranams skirta išmaniąją televiziją „Telia Play“.
Per trejus metus buvo įrengtos 1800 naujų 4G LTE stočių, įdiegti naujos koncepcijos salonai, klientus pradėjo aptarnauti dirbtinio intelekto valdoma robotė Aita.
