Irake atrasta paslaptingų ritualų vieta

Archeologai Irake neseniai aptiko 5000 metų senumo ritualams skirtą vietą, kurioje vykdavo milžiniškos puotos bei būdavo aukojami gyvūnai Mesopotamijos karo dievui Ningirsu.

Archeologai Irake neseniai aptiko 5000 metų senumo ritualams skirtą vietą, kurioje vykdavo milžiniškos puotos bei būdavo aukojami gyvūnai Mesopotamijos karo dievui Ningirsu. <br>S. Rey/Tello/Girsu Project nuotr. 
Archeologai Irake neseniai aptiko 5000 metų senumo ritualams skirtą vietą, kurioje vykdavo milžiniškos puotos bei būdavo aukojami gyvūnai Mesopotamijos karo dievui Ningirsu. <br>S. Rey/Tello/Girsu Project nuotr. 
Labiausiai mokslininkus nustebinęs radinys buvo bronzinė anties formos statulėlė – jos akys buvo padarytos iš kriauklių.  <br>S. Rey/Tello/Girsu Project nuotr.  
Labiausiai mokslininkus nustebinęs radinys buvo bronzinė anties formos statulėlė – jos akys buvo padarytos iš kriauklių.  <br>S. Rey/Tello/Girsu Project nuotr.  
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 1, 2020, 8:38 AM, atnaujinta Apr 1, 2020, 11:23 AM

Ši vietovė Irake yra vadinama Girsu arba kitaip – Tello. Vienoje šios teritorijos dalyje, vadinamoje Uruku – „Šventu miestu“ – archeologai iškasė daugiau nei 300 įvairiausių dubenėlių, puodelių bei kitokių indų, taip pat buvo rasta daugybė gyvūnų kaulų.

„Visi šie artefaktai buvo rasti netoli „favissa“ – ritualams skirtos duobės, kuri yra 2,5 metrų gylio“, – teigia šio projekto vadovas iš Didžiosios Britanijos muziejaus Sebastienas Rey'us ir zooarcheologė iš Saskačevano universiteto Tina Greenfields.

Labiausiai mokslininkus nustebinęs radinys buvo bronzinė anties formos statulėlė – jos akys buvo padarytos iš kriauklių. Archeologai mano, kad statulėlė buvo skirta vandens, pelkių ir vandens paukščių deivei Nanshe. Netoliese mokslininkai atrado ir vazos fragmentą, ant kurio buvo užrašas skirtas Ningirsu.

S.Rey'us ir T.Greenfield sako, kad visi Uruku rasti indai greičiausiai buvo naudojami čia vykstantiems ritualams. Pirmiausia žmonės puotaudavo, o vėliau visus panaudotus daiktus įmesdavo į ritualams skirtą duobę. Tarp rastų kaulų buvo avių, karvių, gazelių, žuvų, stirnų, ožių, kiaulių ir paukščių liekanų.

Visa teritorija, kurioje vyko ritualai, buvo pasidengusi ir storu pelenų sluoksniu – greičiausiai dėl to, kad čia buvo deginami labai dideli ritualiniai laužai. Tyrėjai atrado ir aštuonias pelenais pripildytus ovalius objektus – anksčiau tai greičiausiai buvo šviestuvai.

Archeologai mano, kad ši teritorija ritualams buvo naudojama kažkur 2950-2350 metais pr.m.e.

Festivaliai ir procesijos

XIX-XX a. Girsu regione buvo rastos ir dantiraščio lentelės, kuriose pasakojama apie vykusius religinius festivalius ir procesijas, per kurias Girsu bedruomenė puotaudavo ir garbindavo dievus. Lentelėse rašoma, kad šios puotos vykdavo du kartus per metus ir tęsdavosi tris arba keturias dienas.

Archeologai šiuo metu tęsia darbus Girsu teritorijoje ir žada toliau publikuoti savo atradimus.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.