„Nuotolinės pamokos daugeliui vaikų ir jų tėvų buvo visiškai nauja patirtis, prie kurios teko prisitaikyti greitai ir netikėtai. Visgi „Telia“ atliktos apklausos rodo, kad vaikai pokyčius priėmė pozityviau – juk dauguma jų užaugo su technologijomis, internetas jiems tarsi antri namai, tad į virtualią erdvę persikėlus ir pamokoms, naujoves priimti buvo paprasčiau“, – sako ryšio operatoriaus komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.
Lietuvių moksleiviai – per vidurį
Remiantis naujausia vaikų apklausa, kas antram 10–18 metų Lietuvos vaikui mokytis namuose patiko – 54 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad nuotolines pamokas vertina teigiamai. O tokių mokinių, kuriems naujas mokymosi būdas nepatiko, Lietuvoje yra mažiau negu penktadalis (17 proc.).
Labiausiai mokytis iš namų patiko suomiams – net 67 proc. vaikų tokią patirtį vertina teigiamai ir tik 8 proc. – neigiamai. Skeptiškiausi yra danai: šioje šalyje teigiami vertinimai sudarė 41 proc., neigiami – 20 proc. atsakymų.
„Lietuvos vaikai 7 šalių kontekste pataiko į patį vidurį. Jie rečiausiai nurodė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems nuobodu ir teigė, kad mokantis iš namų padidėjo jų savarankiškumas sprendžiant uždavinius, atsirado daugiau galimybių pailsėti tarp pamokų“, – tyrimo rezultatus apibendrina B. Eimontaitė.
Teigia besimokantys geriau
Kas antras 10–18 metų amžiaus Lietuvos moksleivis teigia, kad nuotoliniu būdu pradėjo mokytis geriau ir tik kas penktas pripažįsta, kad rezultatai suprastėjo.
Įdomu kad moksleiviai iš Lietuvos ir Latvijos savo rezultatus vertina geriausiai iš visų Šiaurės ir Baltijos šalių. Palyginimui, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje savo rezultatus mokantis iš namų geriau vertina tik kas trečias vaikas.
„Ir savo atviruose atsakymuose didesnė dalis vaikų pozityviai vertina mokymąsi iš namų, sako, kad pradėjo mokytis uoliau bei dėkoja tėvams už pagalbą. O labiausiai pasigenda dviejų dalykų – klasės draugų ir fizinės veiklos“, – pastebi komunikacijos vadovė.
Tėvai rezultatus vertina griežčiau
Tuo metu Telia“ atliktas tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, tyrimas parodė šiek tiek pesimistiškesnius vertinimus. Teigiamai mokymąsi iš namų įvertino 49 proc. suaugusiųjų, neigiamai – 20 proc. Skirtingai situaciją vertina ir patys suaugusieji: tėčiai dažniau nei mamos mano, kad nuotolinio mokymosi kokybė karantino metu suprastėjo.
Suaugusiųjų ir vaikų atsakymai išsiskyrė ir paprašius įvertinti atskirus nuotolinio mokymosi aspektus. Tik trečdalis tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi rezultatai per šiuos tris mėnesius pagerėjo, o ketvirtadaliui atrodo, kad jie pablogėjo.
Įdomu tai, kad mamos savo vaikų rezultatus vertina nuosaikiau nei tėčiai, skirtumas tarp jų siekia daugiau nei 10 proc.
Didžiausia nauda – šiltesni santykiai
O kaip pačios pamokos? Jaunimas labiausiai pajuto išaugusį savarankiškų užduočių kiekį – visose šalyse tai įvardijo daugiau nei pusė apklaustų mokinių (Lietuvoje – 61 proc.). Beveik kas antras Lietuvos moksleivis taip pat nurodė, kad užduotys tapo sunkesnės ir tenka daugiau laiko praleisti mokantis – su tuo sutinka ir didesnė dalis tėvų, ypač mamų.
Ilgiau mokosi ne tik lietuviai, bet ir latviai su estais. Užtat didesnė dalis Danijos, Suomijos ir Norvegijos mokinių karantino metu mokslams skyrė mažiau laiko nei įprastai.
Lietuvos tėvų paklausus, kaip jie vertina nuotolinio mokymosi kokybę, buitį ir emocinę būseną, visi šie atsakymai sulaukė daugiau teigiamų nei neigiamų atsakymų. Bet užvis labiausiai tėvai džiaugiasi pagerėjusiais santykiais su atžalomis: tai įvardijo net trys iš keturių (74 proc.) tėvų, ir tik 3 proc. nurodė, kad jų santykiai su vaikais karantino metu pablogėjo.
Apie tyrimus:
Moksleivių tyrimus bendradarbiaujant su vaikų teisių gynimo organizacijomis, septyniose Šiaurės ir Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Ipsos“. Kiekvienoje šalyje gegužės mėnesį apklausta po tūkstantį vaikų, iš viso tyrime dalyvavo 7017 mokinių (Lietuvoje – 1000 vaikų).
Lietuvoje mokyklinio amžiaus vaikų turinčių tėvų apklausą gegužės mėnesį atliko „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas“, joje dalyvavo 510 suaugusiųjų iš visos Lietuvos.
