Istorija labai paprasta. 1929 metais JAV pulkininkas Johnas A.Macready paprašė akinių gamintojo „Bausch & Lomb“ sukurti specialius akinius, skirtus pilotams. J.A. Macready nerimavo, kad pilotus akina staiga besikeičiančios apšvietimo sąlygos. Juos kankina Saulė, nemažai šviesos atspindintys debesys ir net staiga prieš akis atsiveriantis dangaus mėlis. „Bausch & Lomb“ įsiklausė į karininko pageidavimus ir 1936 metais pristatė prototipą – šviesą slopinančius akinius su žaliais stiklais ir plastikiniu rėmu.
1939 metais „Bausch & Lomb“ užpatentavo naujus akinius nuo saulės. Šie jau turėjo rudus stiklus ir gražų metalinį rėmelį. Šiuos akinius, kuriuos „Bausch & Lomb“ pavadino „Ray-Ban Aviator“, kariai labai pamėgo. Jie turėjo smūgiams atsparius lęšius, buvo lengvi ir patogūs. Po Antrojo pasaulinio karo tokius akinius jau nešiojo ir gausybė Holivudo garsenybių. Juos pamėgo motociklininkai ir šiaip stilingi žmonės.
„Ray-Ban“ tapo pasauliniu madingų akinių vardu. Modelių gama plėtėsi ir dabar visi žino, kas yra „Ray-Ban“ – ir kaip atrodo aviatorių stiliaus akiniai. „Ray-Ban“ kompanija 1999 metais buvo parduota „Luxottica“ grupei, kuri gamina praktiškai visus prabangius akinius nuo saulės.
Taigi, taip išeina, kad akinius nuo saulės dėvime tik kariuomenės dėka? Ir taip, ir ne.
„Bausch & Lomb“ neišrado akinių nuo saulės. Akiniai su spalvotais stiklais buvo gaminami dar XVIII amžiaus viduryje. Tiesa, tada jie kurti ne apsaugai nuo ultravioletinių spindulių, o tiesiog geresnės regos užtikrinimui.
XIX amžiuje akiniai su tamsintais stiklais buvo skiriami sifiliu sergantiems žmonėms – nes šie buvo itin jautrūs šviesai.
Taigi, akiniai nuo saulės būtų egzistavę ir be kariuomenės pastangų. Tačiau jie pirmiausia išpopuliarėjo būtent tarp karių.
