Baltijos šalių gyventojai internete naršyti gali ramiau – kibernetinių nusikaltimų tikimybė gerokai mažesnė. Skaitmenine valstybe laikoma Estija yra 31 vietoje, o Lietuva ir Latvija užima 34 ir 37 vietas iš 50.
Programišiams lietuviai mažiau įdomūs, kadangi procentaliai mažesnis kiekis žmonių naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis – gyventojai rečiau naudojasi socialiniais tinklais, palyginus nedidelis kiekis žmonių apsipirkinėja internetu. Lietuviai taip pat keliauja kone dukart rečiau nei skandinavai – o tai gerokai sumažina kibernetinio saugumo rizikas.
Tuo tarpu Šiaurės šalių gyventojai keliauja ir perka internetu daugiausiai, jie taip pat yra vieni aktyviausių išmaniųjų telefonų ir socialinio tinklo „Instagram“ vartotojų. Tačiau retas jų pasirūpina saugumu – net ir tuomet, kai jungiasi prie viešo WiFi tinklo.
„Kibernetiniai nusikaltėliai mėgsta kurti netikrus viešo WiFi tinklus, kurių pavadinimai yra panašūs į vartotojams pažįstamus kavinių ar kitų viešų vietų pavadinimus. Programišiai tokiame tinkle gali stebėti kiekvieną žingsnį, todėl, pavyzdžiui, apsipirkinėjant internetu lengvai atskleidžiami visi asmeniniai duomenys, tokie kaip gyvenamosios vietos adresas ir banko kortelės duomenys,“ – sako „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas Danielis Markusonas.
Tiesa, tyrime Lietuva pirmauja pagal internetinių žaidimų populiarumą, reitinguose užimdama 10 vietą. D.Markusonas internetinių žaidimų entuziastams pataria būti atidiems ir pirkti tik legalias žaidimų versijas, kuriomis prekiauja patikimi pardavėjai.
„Įtartinai pigesnė prekė – lengvas jaukas. Prieš įsigydami žaidimus ar kitas mobiliąsias aplikacijas, pasidomėkite, kaip bus tvarkomi Jūsų duomenys. Juk nenorite, kad asmeninė informacija patektų į trečiųjų šalių rankas,“ – sako specialistas.
