„Kai tiek daug žmonių daugiau laiko praleidžia savo soduose, pasitaiko tikrai įdomių radinių, – sako portabiliųjų senienų registro (angl. Portable Antiquities Scheme, PAS) darbuotojas Peteris Reavillis. – Pats jau mačiau keletą pypkių, keramikos dirbinių ir net priešistorinių titnago įrankių, rastų žmonių soduose“.
Jis pasakoja, kad žmonės dažnai aptinka visokių radinių, bet dažniausiai pasideda juos, planuodami kada nors su jais ką nors nuveikti ateityje – bet dabar, turėdami daugiau laiko, jie susisiekia su agentūra ir ima domėtis, ką čia iš tiesų rado.
Nuo vingrios diržo sagties iki įmantriai dekoruoto žiedo – apie tokius dalykus pranešama PAS.
Štai Vakarų Sasekse esančio Chithursto miestelio gyventojas savo sode aptiko neolito laikų strėlės antgalį. O Herefordšyre aptikta gyvatės formos diržo sagtis iš vėlesnių nei viduramžiai laikų, o taip pat – vėlyvųjų viduramžių žiedas, rastas kurmrausyje.
Tuo tarpu Stafordšyre tvarkant pievelę surasta Edvardo III laikų (1327-1377) sidabrinė moneta – ir dar viena viduramžių moneta, datuojama 1430 ar 1431 m. O Hampšyro grafystėje aptiktas sidabrinis groutas – angliška sidabrinė moneta, verta keturių angliškų pensų, dėl to dar vadinama keturpensiu.
Koventryje rasta smiltainio akmuo su Oghamo įrašu. Šia senovine abėcėle padaryti įrašai retkarčiais aptinkami ant akmeninių paminklų visoje Jungtinės Karalystės teritorijoje – ir buvo naudojama darant įrašus senąja airių, senąja valų, piktų ir lotynų kalbomis. Tyrėjai šiuo metu laukia teksto, kuris, kaip manoma yra iš IV mūsų eros amžiaus, vertimo, sako Birmingemo muziejų tresto darbuotoja Teresa Gilmore.
Anksčiau vieta, kur buvo aptiktas šis akmuo, yra pateikusi ir daugiau ankstyvųjų viduramžių radinių, sako specialistė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad įrašai Oghamo abėcėle yra sąlyginai reti – iki šiol visoje D.Britanijoje jų surasta tik apie 20.
Karantino metu vienas Vakarų Jorkšyro gyventojas aptiko ir neolito arba bronzos laikų akmenines girnas. O Lesteršyre buvo aptikta romėniškos keramikos šukių.
„Karantino metu į viešumą iškilo daug sodo radinių – nes žmonės negalėdami eiti į darbą ir užsidarę namuose kapstosi sode, – sako Britų muziejaus portabiliųjų senienų ir lobynų skyriaus vadovas Michaelis Lewisas. – Radėjai radinių registruotojų atžvilgiu dažnai būna drovūs, tačiau norime pamatyti, ką randa visuomenė. Dažnai žmonės nesuvokia archeologinės svarbos to, ką suranda“.
Jis primena, kad dauguma radusiųjų savo laimikius gali pasilikti sau – tik juos derėtų užregistruoti registre.
Susiję straipsniai
Tuo tarp P.Reavilis pastebi, kad tokia radinių gausa yra netikėta teigiama karantino pusė.
„Žmonės turėjo laiko apsvarstyti, kur jie yra dabar ir kas yra buvę prieš juos – svarbiausia, kad jie turėjo laiko suvokti savo radinius“, – sako jis.
Parengta pagal „The Guardian“, Britų spaudos tarnybą, „Smithsonian magazine“, „The Sun“.