Tikriausiai esate matę ne viename filme – pikti rikiuotės instruktoriai rėkia ant ką tik tarnybą pradėjusių eilinių. Dėl ko? Dėl visko – išvaizdos, fizinės formos, netyčia akies kamputyje susikaupusios ašaros. Rikiuotės instruktoriai, kuriuos sutiktumėte ne tik JAV, bet ir kitų šalių karių paruošimo bazėse, niekur nedings. Tačiau šaukimo bus šiek tiek mažiau.
Kai į pirminio paruošimo bazę specialiu autobusu būdavo pristatomi naujokai, prie jų prišokdavo keli rikiuotės instruktoriai. Dažnai jie užsipuldavo pavienius naujokus, kurie atrodydavo pažeidžiamesni. Toks nelaimėlis būdavo apstojamas ir aprėkiamas iš visų pusių. Susijaudinęs eilinis gali pamesti krepšį ar imti nepagarbiai atsakinėti instruktoriams – po ko sektų dar didesnis psichologinis spaudimas. Rikiuotės instruktoriai šia proga pasinaudodavo ir įsiminti kai kuriems silpnesniems naujokams, kuriems reikės daugiau dėmesio.
Žiauru? Na, turint omenyje, kam ruošiami kariai, tai yra ne tokia jau ir žiauri jų būsimo darbo dalis. Oficialiai buvo rašoma, kad taip rikiuotės instruktoriai pabrėžia savo psichologinį dominavimą ir padeda naujokams suprasti, kaip keisis jų gyvenimas per ateinančius kelerius metus.
„Tu slidesnis nei gyvatė variklio alyvoje“ – tokius žodžius iš savo rikiuotės instruktoriaus kadaise girdėjo vienas „Twitter“ vartotojas. Socialiniuose tinkluose yra daug tokių juokingai atrodančių eilučių, kurias rikiuotės instruktoriai naudoja įvesdami discipliną rengiamų karių mintyse ir gyvensenoje: „Geriau jau bėk, lyg būtum ką nors pavogęs“, „Užsičiaupk, kai su manim kalbi“, „Greičiau valgyk – skoniu galėsi pasidžiaugti vėliau“, „Kai su tavim baigsiu, būsi kietesnis nei genio lūpos“.
Tas rikiuotės instruktorių rėkimas niekur nedings, tačiau „ryklių atakų“ nebeliks. Jos paplito Vietnamo karo laikais, kai karinės pajėgos buvo sudaromos iš tarnauti pašauktų vyrų. Dabar, kai didžioji pajėgų dalis yra savanoriai, tas psichologinis dominavimas bus keičiamas „komandinio darbo ir pasitikėjimo atmosfera“.
Rikiuotės instruktoriai dabar stengsis ne palaužti naujokus, bet juos pakylėti. Tačiau, aišku, didelė dalis psichologinio dominavimo išliks. Pavyzdžiui, tas filmų kūrėjų pamėgtas artimas akių kontaktas – instruktorius priėjęs šonu rėkia ant eilinio ir tikisi, kad šis išlaikys akis nukreiptas į priekį.
„Ryklių atakos“ dažniau buvo sutinkamos tarp pėstininkų, tačiau rikiuotės instruktoriai visose kariuomenės šakose privalo prisitaikyti prie naujų sugyvenimo standartų. Tai tikrai nepalengvins tarnavimo, ir disciplinos reikalavimai dėl to nesumažės. Tačiau vietoje įmetimo į šaltą vandenį strategijos dabar į kariuomenę bus įsiliejama palaipsniui.
