Griaučiai žmogaus, praminto „Marlow karo vadu“ (angl. Marlow warlord) – pagal netoli radimvietės esantį miestelį – kape gulėjo su keliais ginklais, iš kurių labiausiai išsiskyrė kalavijas, dekoruotose makštyse.
Vyro ūgis siekė 1,8 m – tais laikais, kai vidutinis britų ūgis buvo 1,7 m. Ir tyrimams vadovavęs Redingo universiteto archeologas Gaboras Thomasas sako, kad radinys naujai nušvietė regiono politines aplinkybes tais laikais, kai ši vietovė buvo laikoma didelių anglosaksų bendruomenių „pasieniu“ – bendruomenių, apsigyvenusių čia vos po kelių dešimtmečių nuo tada, kai Britanijoje žlugo romėnų valdymas.
Naujasis atradimas atskleidžia, kad priešingai nei manyta iki šiol, regionas tais laikais buvo daug svarbesnis, nei įtarė istorikai – čia gyveno galingos anglosaksų grupės, kurias valdė aukštą statusą turintys asmenys, sako G.Thomasas.
Pasak jo, išskirtinis palaidojimas ir turtingos įkapės rodo, kad Marlow karo vadas turėjo didelį prestižą ir akivaizdžiai vadovavo šiam regionui.
Senovinis kalavijas
Senovinį kapą 2018 m. atrado vietinių ieškotojų metalo detektoriais pora, Sue ir Mike Washingtonai.
Teritorijoje, kurioje buvo rastas kapas, jie lankėsi tris kartus – ir jų metalo detektoriai iškart nurodė po žeme esant kažkokį geležinį objektą. Tačiau pora ilgai manė, kad ten greičiausiai bus koks nors mažai kam įdomus šiuolaikinio žemės ūkio padargo fragmentas.
Tačiau paskutinio apsilankymo metu jie atkasė du bronzinius dubenis – ir suprasdami radinio svarbą, užregistravo savo atradimą Britų muziejaus bei Velso nacionalinio muziejaus sukurtoje nešiojamųjų senienų sistemoje (angl. Portable Antiquities Scheme, PAS), kurioje fiksuojami archeologų mėgėjų radiniai.
Tada PAS archeologas ištyrė bronzinius dubenėlius ir porą geležinių ietigalių – ir iš radinių nustatė, kad čia greičiausiai yra anglosaksų kapas. Minėtieji radiniai netrukus bus eksponuojami Eilsberio mieste esančiame Bakingamšyro muziejuje.
Po šio tyrimo šių metų rugpjūtį G.Thomasas pradėjo kasinėjimus, kurių metu ir buvo aptikti Marlow karo vado griaučiai, su visomis įkapėmis.
Kalavijas buvo nukaldintas iš geležies ir laikomas dekoruotose makštyse, pagamintose iš bronzos, odos ir medienos. Dalis makščių odos, nepaisant ištisų žemėje praleistų šimtmečių, išliko – ją išsaugojo kalavijo geležtės korozija. Toks radinys pasitaiko itin retai – nes organinė medžiaga per tiek laiko paprastai suyra – ir dabar mokslininkai galės patikrinti, ar nėra išlikusių kitų genetinių medžiagų, sako archeologas.
Iš įrantų ir įbrėžimų kalavijo makštyse mokslininkai sprendžia, kad tai buvo ne dekoratyvinis, bet realiai kovoje naudotas ginklas.
Anglosaksų karalystės
Tarp Marlow karo vado kapo radinių yra ir kitų įkapių, rodančių, kad šis žmogus andainykštėje visuomenėje buvo svarbus.
Bronziniai dubenys buvo importuoti į Didžiąją Britaniją iš dabartinės Belgijos ar Prancūzijos – o tai leidžia manyti, kad karo vadas turėjo toli siekiančių ryšių, sako G.Thomasas. Stiklo indas taip pat yra labai retas to laikotarpio radinys: stiklas buvo gana paplitęs valdant romėnams, tačiau jis retai randamas ankstyvose anglosaksų vietose – tuo tarpu patį kalaviją turėjo pagaminti tikras ginklakalystės ekspertas.
Dubenų ir stiklinių indų stilius rodo, kad kapas yra VI amžiaus – tai yra šimtmetis po to, kai iš Britanijos pasitraukė romėnai ir pasidėjo didelių pokyčių metai.
Šiuo metu G.Thomasas ir Redingo universitetas vykdo sutelktinio finansavimo kampaniją, kurios tikslas – surinkti biudžetą Marlow karo vado kapo radinių cheminiams ir genetiniams tyrimams, kas leistų tvirčiau nustatyti radinių amžių.
„Šeštame amžiuje jau pradeda atsirasti [anglosaksų] karalystės“, – sako G.Thomasas. – Ir aišku tai, kad čia būda autonominės genties, su savo karo vadais“.
Parengta pagal „Live science“.
