Senovės Egipto šventykla atskleidė lig šiol nežinomus žvaigždynus

Pasak Vokietijos ir Egipto ekspertų, restauravus suodžiais apneštą senovės Egipto šventyklą, buvo atskleisti iki šiol nežinomi senovės Egipto žvaigždynų pavadinimai.

 Tai yra senovės egiptiečių pavaizduoti Didieji Grįžulo ratai, čia matomi jaučio kojos pavidalu. Žvaigždyną sudaro septynios žvaigždės, kurios prikaustytos prie begemoto pavidale esančios deivės Izidės (dešinėje). Didieji Grįžulo ratai laikomi piktojo dievo Setho, nužudžiusio savo brolį Ozirį, išraiška. Deivė neleidžia Sethui pasiekti Ozirio požemio pasaulyje - mitas sutampa su realybe, nes žvaigždynas niekada nenuslenka žemiau horizonto.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Tai yra senovės egiptiečių pavaizduoti Didieji Grįžulo ratai, čia matomi jaučio kojos pavidalu. Žvaigždyną sudaro septynios žvaigždės, kurios prikaustytos prie begemoto pavidale esančios deivės Izidės (dešinėje). Didieji Grįžulo ratai laikomi piktojo dievo Setho, nužudžiusio savo brolį Ozirį, išraiška. Deivė neleidžia Sethui pasiekti Ozirio požemio pasaulyje - mitas sutampa su realybe, nes žvaigždynas niekada nenuslenka žemiau horizonto.<br> Ahmedo Amino nuotr.
Atskirai stovinčios kolonos, dekoruotos dažytais augalus vaizduojančiais raižiniais.<br> Ahmedo Amino nuotr.
Atskirai stovinčios kolonos, dekoruotos dažytais augalus vaizduojančiais raižiniais.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Hadriano vardas, įrėmintas vietiniu dievu Khnumu (kairėje) ir saulės dievu Behedeti.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Hadriano vardas, įrėmintas vietiniu dievu Khnumu (kairėje) ir saulės dievu Behedeti.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Kolona iki restauracijos.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Kolona iki restauracijos.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Ta pati kolona po, restauracijos. Kartuše minimas Trajano vardas.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Ta pati kolona po, restauracijos. Kartuše minimas Trajano vardas.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Darbininkai alkoholio ir distiliuoto vandens mišiniu nuo šventyklos šalina suodžius ir nešvarumus.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Darbininkai alkoholio ir distiliuoto vandens mišiniu nuo šventyklos šalina suodžius ir nešvarumus.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Oriono žvaigždynas: dievas Oziris (kaip Orionas) ir deivė Izidė (kaip Sothis).<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Oriono žvaigždynas: dievas Oziris (kaip Orionas) ir deivė Izidė (kaip Sothis).<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Žvaigždyno atvaizdavimas pasitelkiant mumiją.<br> Ahmedo Amino nuotr.
 Žvaigždyno atvaizdavimas pasitelkiant mumiją.<br> Ahmedo Amino nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 23, 2020, 10:26 PM

Restauracija taip pat atskleidė nuostabias originalias spalvas, kurias senovės egiptiečiai naudojo 2000 metų senumo šventykloje.

Kai darbininkai Egipte naudodami alkoholio ir distiliuoto vandens mišinį nuo šventyklos pašalino suodžius ir nešvarumus, originalūs dažyti raižiniai ir hieroglifai pasirodė tokie sodrūs, kad „atrodo, jog jie būtų nupiešti vakar“, sako projekto vadovas ir Tiubingeno universiteto (Vokietija) Egiptologijos mokslų profesorius Christianas Leitzas. „Bet mes nieko neperdažome, tiesiog pašaliname suodžius“, – teigia mokslininkas.

Restauracijos metu tyrinėtojai nuvalė senovinius raižinius, kuriose pavaizduoti žvaigždynai, įskaitant Didžiuosius Grįžulo ratus (žinomus kaip „Mesekhtiu“) ir Orioną (žinomą kaip „Sah“). Jie taip pat rado užrašų apie anksčiau nežinomus žvaigždynus, tame tarpe ir „Apedu n Ra“ – kas reiškia „Ra žąsį“ (Ra yra senovės egiptiečių Saulės dievas, vienas aukščiausių Egipto mitologijos dievybių).

Tačiau prie šių aprašymų neturint jokių vaizdų, nėra jokio būdo žinoti, kurias žvaigždes nakties danguje toks aprašymas apibūdina, sako Ch. Leiztas.

Nuo šventovės iki sandėlio

Pirmasis šiuolaikinis graikų-romėnų šventyklos, žinomos kaip Esnos šventykla, paminėjimas datuojamas 1589 m. – kai Venecijos prekybininkas lankėsi Egipte ir jį aprašė, rašoma UCLA egiptologijos enciklopedijoje. Esnos mieste, esančiame maždaug už 60 kilometrų į pietus nuo senovės Egipto sostinės Luksoro, anksčiau buvo daugiau šventyklų – tačiau dvi buvo suniokotos Egipto industrializacijos metu, o didžiausia – Esnos šventykla – XIX a . pirmoje pusėje buvo naudojama kaip medvilnės sandėlis, pasakoja mokslininkas.

Greičiausiai ši šventykla išliko todėl, kad buvo vertingoje vietoje, miesto centre. Prie kai kurių jos sienų žmonės pradėjo glausti namus ir trobeles, o XIX – XX a. atvirukai rodo, kad ją jau supa griuvėsiai. Dešimtmečius trukęs aplaidumas šventyklą paliko užterštą, ją padengė suodžiai ir paukščių išmatos.

Šiandien yra išlikęs tik šventyklos prieangis. Didelę smiltainio konstrukciją palaiko 24 kolonos, taip pat yra 18 atskirai stovinčios kolonos, dekoruotos dažytais augalus vaizduojančiais raižiniais. Prieangis yra apie 73 metrų ilgio, 20 pločio ir 15 metrų aukščio.

Bet tai – tik mažytė dalis, palyginus su tikrąja šventykla, pastatyta valdant Romos imperatoriui Klaudijui (valdė 41–54). Kas nutiko likusiai šventyklos daliai – paslaptis: jos jau nebuvo, kai Venecijos prekybininkas ją aprašė XVI a.

Šventyklos statyba ir dekoravimas, įskaitant astronominius lubų dizainus, tikriausiai truko 200 metų, sako C.Leitzas.

Per paskutinę restauraciją tyrėjai atrado naujų užrašų, įskaitant nežinomų žvaigždynų pavadinimus. C.Leitzas pažymi, kad kai senovės egiptiečiai puošė šventyklą, jie pirmiausia nupiešė piešinį juodu rašalu, paskui amatininkai išraižė reljefą, o galiausiai dailininkai nuspalvino išrėžas.

Bet astronominėmis temomis dekoruotose lubose daugelis užrašų buvo užrašyti rašalu, tačiau nebuvo išraižyti ar nudažyti.

„Iki šiol po suodžiais jie nebuvo aptikti, ir dabar atidengiami po gabalėlį“, – pasakoja mokslininkas.

Projektas, pradėtas 2018 m., vyksta bendradarbiaujant Tiubingeno universiteto Senovės Artimųjų Rytų studijų institutui ir Egipto turizmo bei senienų ministerijai.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.