XX amžiaus pabaigoje keletas vokiečių istorikų pasiūlė radikaliai keistą hipotezę – viduramžių niekada nebuvo. Tiesiog nebuvo to laiko – jis buvo sukurtas vėliau. Ir dabar mes gyvename XVIII amžiuje.
Galbūt jums tai atrodo kaip kvaila sąmokslo teorija, bet šie mokslininkai turi savų argumentų – kurie verčia juos manyti, kad viskas, ką žinome apie praeitį, yra išdėstyta neteisingoje laiko juostoje. Galbūt perskaitę tuos argumentus ir patys taip manysite?
Popiežius Grigalius XIII 1582 metais pristatė tai, ką dabar vadiname Grigaliaus kalendoriumi. Prieš jį žmonės naudojo Julijaus Cezario kalendorių, įvestą 48 metais prieš mūsų erą. Julijaus kalendoriaus metai kas ketverius metus buvo viena diena ilgesni – tam, kad mūsų laiko skaičiavimai sutaptų su Žemės judėjimu aplink Saulę.
Panašios keliamųjų metų tvarkos laikomės ir šiandien, nes Žemė aplink Saulę apkeliauja ne per 365 ar 366 dienas, o per 365,24219 dienos – reikšmė po kableliu yra beveik ketvirtadalis (0,25), todėl diena ir pridedama kas ketverius metus.
Tačiau skirtumas tarp 365,25 ir 365,24219 yra pakankamai reikšmingas – Julijaus kalendorius kas 128 metus per vieną dieną pasislinkdavo tolyn nuo tikrojo Saulės kalendoriaus. Būtent todėl dabar keliamieji metai ne visada nutinka kas ketverius metus. Įvedant Grigaliaus kalendorių, Popiežiaus samdyti matematikai ir astronomai nusprendė ištaisyti šį neatitikimą – kad pavasaris prasidėtų tada, kada turi prasidėti. Jie suskaičiavo, kad atsiradęs skirtumas yra 10 dienų – 1582 metais spalio 4 dienos naktį išaušo ne spalio 5-oji, o 15-oji. Tai yra, metai buvo sutrumpinti, taip panaikinant tą per amžius susidariusį skirtumą.
Vokiečių istorikas Heribertas Illigas 1991 metais bedė pirštu į tą dienų pasirinkimą – kodėl popiežius Grigalius kalendorių pataisė būtent 10 dienų? Pagal visus skaičiavimus, tų dienų turėjo būti 13. Na, nebent Grigalius ir jo samdyti mokslininkai žinojo šį tą, ką mes jau pamiršome – viduramžių tiesiog nebuvo.
Viduramžių niekada nebuvo?
Arba Popiežius apsiskaičiavo, arba kažkuriuo metu įvyko kitas kalendoriaus poslinkis, apie kurį tuomet buvo žinoma. Kažkuriuo metu kalendorius buvo pakeistas keliais šimtais metais į priekį. Kitaip tariant, kelių šimtų metų tiesiog niekada nebuvo, ir per juos Julijaus kalendorius nedidino to neatitikimo nuo Saulės kalendoriaus. Bet negi apie tai būtume pamiršę?
Viduramžiai dar vadinami tamsiaisiais amžiais. Mes žymiai daugiau žinome apie Senovės Graikiją ir Romą nei apie mūsų eros VII-X a. Europą. Ir archeologiniai radiniai iš šių laikų yra retesni, nei iš prieš tai buvusių ar po to sekusių laikmečių. Keista?
Dar keisčiau tai, kad tais dingusiais amžiais (ypač X amžiuje) Vakarų Europoje dominavo romaninė architektūra. Kodėl praėjus tiek daug laiko po Romos imperijos išnykimo, Europoje vis dar buvo statomi jos įkvėpti statiniai? Nebent X amžiuje Romos imperija nebuvo toks tolimas prisiminimas, nes kažkuriuo metu VII a. kalendorius buvo tiesiog pakeistas (galbūt po 649-ųjų išaušo 950-ieji). Galite tai įsivaizduoti kaip Julijaus kalendoriaus keitimą Grigaliaus kalendoriumi, bet pokytis net nebūtų toks kardinalus – tiesiog dėl kažkokių priežasčių būtų priimtas administracinis sprendimas praleisti kelis amžius.
Tačiau juk turime istorinių dokumentų, pasakojančių apie tuos laikus? Taip, bet jie buvo parašyti vėliau. Ir yra stipriai romantizuoti – vėlesnių laikų žmonės viduramžius aprašinėjo kaip labai romantiškus riterių ir princesių laikus – kokiais jie tikrai nebuvo.
Kas sugadino kalendorių? 1995 metais prie fantominio laiko hipotezės prisijungė kitas istorikas Hansas-Ulrichas Niemitzas. Jis mano, kad kalendorių paslinko Šventosios Romos imperijos valdovas Otonas III – nes tiesiog norėjo sulaukti 1000-ųjų metų. Toks sprendimas, beje, nebūtų toks beprotiškas – žmonės sukūrė kalendorių, žmonės jį ir valdo. Atsiradusį trijų šimtų metų tarpą savaip priėmė istorikai ir rašytojai, kurie jį užpildė, galbūt net paliepti valdovų. Su laiku šios žinios pasimiršo, bet neatitikimą tarp Julijaus ir Saulės kalendorių skaičiuodamas Grigalius turėjo atkreipti į tai dėmesį.
Bet ar tikrai? Sensacinga hipotezė skamba pakankamai įtikinamai, jei užmiršti vieną faktą – pasaulis nėra tik Europa. Kinijos istorija puikiai sutampa su vientisa Europos istorija, neišbraukiant trijų amžių. Ir nors kalendoriaus keitimas nėra neįmanomas (ką mes jau įrodėme), toks įvykis būtų buvęs plačiai aprašytas. O nebuvo.
Be to, turime ir daug astronominių įrodymų. Pavyzdžiui, 59 metais Plinijus Vyresnysis aprašė Saulės užtemimą. Tokie įvykiai vyksta reguliariai ir leidžia mums patikrinti, ar per istoriją nebuvo pražiūrėti keli mėnesiai. Kinai taip pat aprašė Halio kometą, kurios reguliarumas irgi leidžia patikrinti laiko juostos tikslumą.
Taigi, popiežius Grigalius XIII, matyt, nebuvo geras matematikas.
