Mokslininkai, įvertinę teritoriją iš oro, mano, kad didžiulį potvynį sukėlė kalno šlaite iš atitirpstančio ir vėl užšąlančio vandens susiformavęs ledynas, kuris veikė tarsi užtvanka – blokavo susikaupusį vandenį. Vandens lygis greičiausiai kritiškai padidėjo ir tai sukėlė sprogimą, o šis savo ruožtu – viską šluojančią vandens masę.
Tačiau Raini kaimelio gyventojų toks paaiškinimas neįtikina – nes jie prisimena keistą Šaltojo karo laikų istoriją apie CŽA ir radioaktyviąsias medžiagas.
Istorija, kuria tiki dešimtmečius kaime gyvenantys žmonės, pasakoja, kaip CŽA vykdė slaptą ekspediciją į aukščiausią Indijos kalną Nanda Devi. Tam Centrinė žvalgybos agentūra užverbavo geriausius vietinius ir JAV alpinistus, ir apmokė juos kalno viršuje sumontuoti specialius prietaisus – plutoniu varomą įrangą, kuri būtų naudojama Kinijos šnipinėjimui.
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, šiose istorijose yra tiesos – nors ir ne tiek, kiek CŽA galbūt būtų norėjusi. Pasirodo, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje iš tiesų turėjo būti įrengti du prietaisai – vienas ant Nanda Devi viršukalnės, o kitas ant Nanda Kot. Nanda Kot alpinistų komanda viršukalnę pasiekė ir įrengė prietaisą – tačiau daug naudos jis nedavė. Įrenginyje – nepaisant tokio dalyko kainos – buvo naudojami septyni plutonio strypai, bet viena iš Himalajų pūgų įrenginį visiškai užpustė – tačiau radioaktyvioji dalis vėliau vis dėlto buvo surasta ir atgauta.
Tačiau antrosios – Nanda Devi – viršūnės dėl pernelyg sudėtingų oro sąlygų alpinistai nepasiekė, ir buvo priversti palikti prietaisą pakeliui kalne. Vėliau grįžę pasiimti įrenginio, jie pamatė, kad prietaisas ir jį maitinantys plutonio strypai yra dingę – ir niekas daugiau niekada jų nebematė.
„Taip, prietaisą užgriuvo lavina ir jis užstrigo ledyne – ir vienas Dievas težino, kokį poveikį tai turės“, – žurnalo „Rock and Ice Magazine“ žurnalistui Pete'ui Takeda teigė vienas iš įrenginį gabenusių alpinistų Jimas McCarthy.
„Stovykloje aš buvau vienintelis vaikinas, kuris tvarkė plutonį, ir aš esu tas, kuris užtaisė tą prietaisą tuo suknistu dalyku. Ir turiu pasakyti, kad kuro strypai buvo itin šilti, – pasakojo jis. – Mačiau, kaip šerpai ginčijosi, kas neš tą prietaisą. Jie neįsivaizdavo, kas tai yra. Jie pastatė daiktą savo palapinės viduryje ir susiglaudė aplinkui. Garantuoju, kad nė vieno jų jau nebėra gyvo“.
J.McCarthy teigia nebuvęs patenkintu dėl to, kad prietaisas liko ant kalno – jis pasakoja pergyvenęs, kad visa tai užterš aplinką – bet vis dėlto galutinius sprendimus priiminėjo ne jis. O viso to rezultatas – net ir po daugelio metų kaimo gyventojai baiminasi, kad šis įrenginys galėjo nuslysti ledynu žemyn arba pradėti teršti Gango upę. Po potvynio žmonės net įtarė, kad būtent šis įrenginys ir tapo incidento priežastimi.
„Kvapas buvo toks stiprus, kad kurį laiką negalėjome kvėpuoti. Jei tai būtų tik nuolaužos ir sniegas, niekas nebūtų užuodęs tokio kvapo, – leidiniui „Times of India“ pasakojo vienas kaimo gyventojas, apibūdindamas aštrų kvapą ore, pasklidusį prieš įvykius. – Tai mūsų kaime ir sukėlė susirūpinimą, kad seniai pamestas radioaktyvus įrenginys, apie kurį mums pasakojo mūsų vyresnieji, ir galėjo sukelti šį incidentą“.
Vyriausybės pareigūnai nėra labai linkę tikėti tokia teorija.
„Kadangi tai yra radioaktyvus elementas, natūralu, kad jis turėtų skleistų radioaktyvius spindulius, galinčius pakenkti vandeniui ir kitiems apylinkėse esantiems elementams, – „Times of India“ komentavo Miškų tyrimų instituto chemijos skyriaus vyresnysis mokslininkas. – Tačiau kadangi jis buvo gabenamas kaip ekspedicijos dalis, galima manyti, kad jis turėjo būti laikomas uždaroje talpoje – todėl yra mažesnė tikimybė, kad radiacija prasiskverbia į lauką“.
Per daugelį metų dingusio prietaiso buvo ieškoma kelis kartus – ir CŽA bei Indijos vyriausybei tai kainavo daug, tačiau viskas baigėsi nesėkmingai. Bet naujausi įvykiai – tegul ir kilę dėl natūralių priežasčių, galbūt gali paskatinti sugrąžinti paieškas, rašo „IFL Science“.
