10 istorinių senovės Romos išradimų, kurie padėjo suformuoti šiuolaikinį pasaulį Daugelį naudojame ir šiandien

Technologiškai pažangi senovės Romos imperija turi turtingą išradimų istoriją – ir kai kurie iš jų dar sėkmingai naudojami iki šiol.

 Romos imperija laikoma viena įtakingiausių visų laikų civilizacijų. Nuo Koliziejaus iki akvedukų – Romos imperijos poveikis formuojant Vakarų istoriją yra nepaprastai reikšmingas.<br> 123rf iliustr.
 Romos imperija laikoma viena įtakingiausių visų laikų civilizacijų. Nuo Koliziejaus iki akvedukų – Romos imperijos poveikis formuojant Vakarų istoriją yra nepaprastai reikšmingas.<br> 123rf iliustr.
 Šventojo Angelo tiltas Romoje.<br> Wikimedia commons
 Šventojo Angelo tiltas Romoje.<br> Wikimedia commons
 Via Appa - vienas seniausių Romos imperijos maršrutų, atidarytas 312 m. pr.m.e.<br> Wikimedia commons
 Via Appa - vienas seniausių Romos imperijos maršrutų, atidarytas 312 m. pr.m.e.<br> Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 4, 2021, 1:08 PM

Romos imperija laikoma viena įtakingiausių visų laikų civilizacijų. Nuo Koliziejaus iki akvedukų – Romos imperijos poveikis formuojant Vakarų istoriją yra nepaprastai reikšmingas.

Nors daugelis istorinių įvykių ir naujovių neišgyveno išbandymų laiku, kai kurios jų išliko ir tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Šie 10 senovės Romos išradimų vis dar daro įtaką šiuolaikiniam pasauliui.

1. Betonas

Nors, betonas neatrodo kažkas labai ypatingo, tačiau romėnams jis vaidino svarbų vaidmenį. Romėnai pirmieji plačiai naudojo šią medžiagą.

Naudodami vulkaninių pelenų, kalkių ir jūros vandens mišinį, jie sukūrė mišinį, kurį naudojo padidinti pastatų konstrukcinį vientisumą. Akivaizdu, kad jie išmanė apie betoną – nes nemažai senovės romėnų statytų pastatų vis dar stovi.

2. Romėniški skaitmenys

Romėniški skaitmenys atsirado senovės Romoje – tačiau išliko net ir žlugus Romos imperijai. Skaičiai sistemoje vaizduojami lotynų abėcėlės raidžių deriniais. Keletą praktinių pavyzdžių galima pamatyti Romos Koliziejaus prieigose, kurios pažymėtos romėniškais skaitmenimis – XXIII (23) – LIIII (54).

Nuo XIV amžiaus romėniškus skaitmenis pradėjo keisti arabiški skaitmenys, kuriuose buvo ir nulis, todėl jie buvo daug naudingesni aritmetikai ir skaičiavimams. Vis dėlto romėniški skaitmenys vis dar matomi ir šiandien – dažniausiai laikrodžio ekranuose arba vaizduojantys metus architektūroje.

3. Santechnikos ir kanalizacijos sistema

Romėnai labai gerai išmanė civilinę inžineriją. Tačiau jų talentas neapsiribojo didelių konstrukcijų – tokių kaip Koleziejaus ar kelių – statybomis. Nors vizualiai tai gali atrodyti mažiau įspūdinga, jų inžinerinį meistriškumą pabrėžia jų nuotekų ir sanitarinės santechnikos sistemos.

Drenažo vamzdžiai buvo prijungiami ir reguliariai plaunami iš upelių tekančiu vandeniu. Romėnai taip pat turėjo dengtas latakų sistemas ir viešus „vonios kambarius“ (tualetus) – kurie užtikrino, kad gatvėse nebūtų žmogiškųjų atliekų.

4. Arkos panaudojimas

Nors romėnai nebuvo tie, kurie iš tikrųjų išrado arką, jie sukūrė architektūrinę arką, kuri leido jiems statyti tiltus, didelius pastatus ir geresnius akvedukus.

Arka nukreipia spaudimą žemyn ir į išorę, sukurdama po savimi saugų praėjimą – ir statinys su tokiomis arkomis gali išlaikyti sunkias konstrukcijas.  Tai vadinama gniuždomuoju įtempiu – nes svorio spaudimą atlieka arkos forma. Arka senovės statybininkams leido pagaminti didesnius, sudėtingesnius pastatus, kurie buvo erdvesni ir talpino daugiau žmonių.

Romėnai dažniausiai naudojo arkas su apvaliomis viršūnėmis – vadinamąsias suapvalintas arkas – kurios buvo pagamintos iš akmens – o taip pat suapvalintų arkų gretas, vadinamas pasažu.

Pirmaisiais šimtmečiais prieš mūsų erą romėnai atrado, kaip panaudoti arkas statant tiltus, akvedukus ir pastatus, kas leido išplėsti infrastruktūrą visoje Romos imperijoje. Romos arka tapo pagrindiniu Vakarų architektūros aspektu ir sukūrė naujas pastatų sistemas visoje Europoje.

5. Akvedukas

Kad į jų augančius miestus ir miestelius iš kaimyninių šaltinių galėtų patekti gėlas vanduo, romėnai pastatė akvedukus. Nors ankstesnės civilizacijos Egipte ir Indijoje taip pat naudojo akvedukus, romėnai labai patobulino struktūrą. Visam procesui nereikėjo išorinės energijos – viskas buvo pasiekta naudojant tik gravitaciją.

6. Chirurginiai įrankiai

Romėnai sukūrė tobulesnius medicinos instrumentus, kurie padarė įtaką daugeliui šių dienų chirurginių priemonių. Kai kurių įrankių – pvz. makšties skėtiklio – dizainas reikšmingai nepasikeitė iki pat XIX–XX a. Romėnai taip pat naudojo specialius specializuotų meistrų pagamintus įrankius – tokius kaip žnyples, švirkštus, skalpelius ir kaulinius pjūklus – kurie buvo panašūs į XXI amžiaus atitikmenis.

Be šių priemonių naudojimo ligoninėse ar medicinos centruose, karo vadai išreiškė susidomėjimą ir panaudoti tokius įrankius karo reikalams. Kai kurios Romos kariuomenės pasitelkdavo apmokytus chirurgą – kad šis sustabdytų kraujavimą, pašalintų strėles, susiūtų žaizdas ir paskirtų vaistų.

7. Ilgaamžiai keliai

Visi keliai gali vesti į Romą, tačiau visi keliai nėra sukurti vienodai. Romėnai tiesė kelius, kurie nebuvo vien žvyro ir uolų mišinys. Romėnai naudojo purvo ir žvyro derinį su plytomis, pagamintomis iš sukietėjusios vulkaninės lavos ar granito – todėl keliai buvo itin tvirti ir atsparūs, nepaisant oro sąlygų.

Jie taip pat tiesė visiškai tiesius kelius su nedideliu šoniniu nuokrypiu – kuris užtikrino, kad po lietaus vanduo netelkšotų ant paties kelio. Iki 200 mūsų eros metų romėnai pastatė daugiau nei 80 000 km kelių. Daugelis senųjų kelių Romoje yra naudojami ir šiandien.

8. Pirmoji įrišta knyga

Romos imperijos laikais raštai paprastai buvo rašomi ant vaškuotų lentelių, papiruso ar pergamento. Kaip galima įsivaizduoti, tokias laikmenas buvo sunku transportuoti, jos buvo trapūs ir reikalavo sudėtingų laikymo sąlygų.

Vietoj pergamento ritinio, kurio ilgis galėjo siekti iki 10 metrų ir kurį norint perskaityti, reikėjo išvynioti, Julijus Cezaris nurodė sukurti pačią pirmą įrištą knygą – suformuoti vadinamąjį kodeksą. Tai suteikė saugesnį ir lengviau valdomą informacijos saugojimo būdą. Kodeksas galėjo talpinti daugybę tomų, jame buvo įmontuotas viršelis apsaugai, o puslapiai galėjo būti sunumeruoti, kad būtų galima naudoti turinį ir rodyklę.

Šį romėnų išradimą ankstyvieji krikščionys plačiai panaudojo kurdami Biblijos kodeksus – o vėliau kartu su krikščionybe išplito ir kitose srityse.

9. Julijaus kalendorius

Romos respublikos kalendoriuje buvo 355 dienos. Iš esmės tai buvo Mėnulio kalendorius, skirtas kompensuoti kalendoriaus ir Saulės metų neatitikimą. Kartą per dvejus metus buvo pridedamas tarpinis mėnuo, susidedantis iš 27 ar 28 dienų. Dėl to 40-aisiais metais prieš mūsų erą romėnų pilietinis kalendorius tapo nesinchronizuotu su metų laikais ir šventėmis – kalendorius buvo maždaug trimis mėnesiais priekyje, lyginant su Saulės kalendoriumi.

Norėdami tai ištaisyti, 46 m. ​​pr.m.e. Julijus Cezaris pristatė naują kalendorinės sistemos reformą – pagal kurią metai turėjo 12 mėnesių ir naudojo trijų metų 365 dienų ciklą, po kurio sekė 366 dienų metai (keliamieji metai). Julijaus kalendoriuje taip pat buvo perkelta metų pradžia – iš kovo 1 d. į sausio 1 d.

Julijaus kalendorius buvo tikslesnis ir išliko naudojamas iki 1582 m., kai buvo įvestas Grigaliaus kalendorius – siekiant ištaisyti faktą, kad metai netrunka lygiai 365 dienas.

10. Pašto sistema

Maždaug 20 m. pr.m.e. imperatorius Augustas įsteigė cursus publicus – sistemą, pagal kurią pranešimai ir laiškai galėjo būti perduodami tarp provincijų pasitelkiant arklius ir arklių vežimus, vadinamus rhedæ.

Dėl puikios Romos kelių sistemos vidutinis kurjerio greitis buvo net apie 80 km per dieną. Romos pašto tarnyba, galėdama naudotis didžiuliu gerai nutiestų kelių tinklą, buvo itin sėkminga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.