Internetu apsiperka 8 iš 10 lietuvių, per mėnesį išleidžia 100 eurų

Prekių ar paslaugų internete per pastarąjį pusmetį įsigijo daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Reikšmingai padaugėjo reguliariai internetu apsiperkančių vartotojų – bent kartą per savaitę ar didesniu dažnumu apsiperkančiųjų dalis pasiekė 60 proc. Vidutinė suma, kurią gyventojai skiria interneto pirkiniams, išaugo iki 100 eurų per mėnesį.

 Prekių ar paslaugų internete per pastarąjį pusmetį įsigijo daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.<br> 123rf nuotr.
 Prekių ar paslaugų internete per pastarąjį pusmetį įsigijo daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 15, 2021, 9:04 AM, atnaujinta Apr 15, 2021, 9:07 AM

„Pastaraisiais metais dėl pandemijos apribojimų apsipirkimą internetu išbandė didžioji dalis šalies gyventojų ir jau yra susiformavusi reikšminga vartotojų grupė, kuri internete apsipirkinėja reguliariai. Tai rodo, kad e. prekyba vis didesnei daliai šalies gyventojų tampa įprastu kasdieniu būdu apsipirkti“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Kaip rodo tyrimas, 42 proc. visų interneto pirkėjų e. parduotuvėse perka bent kelis kartus per mėnesį, o kone kas penktas gyventojas (18 proc.) tą daro kelis kartus per savaitę ar net kasdien. Šiuo metu internetu dažniau apsiperka 26-45 m. amžiaus aukščiausio išsimokslinimo didmiesčių gyventojai.

Pasak D. Trumpicko, palyginti su apklausos rezultatais prieš trejus metus, reguliariai internete apsiperkančiųjų šalies gyventojų skaičius išaugo apie 1,5 karto. Išleidžiamų pinigų suma pirkiniams lietuviškose e. parduotuvėse palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 449 mln. iki 1,04 mlrd. eurų, rodo banko duomenys.

Pasibaigus pandemijai pirkėjai įpročių nekeis

D. Trumpickas atkreipia dėmesį į nuoseklų e. prekybos populiarėjimą − niekada internetu nepirkusių gyventojų dalis per trejus metus sumažėjo beveik du kartus, nuo 35 iki 18 proc. Taip pat sumažėjo retai į e. parduotuves užsukančių pirkėjų dalis – vos kartą per mėnesį ar rečiau apsiperkančių šalies gyventojų dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 30 iki 15 proc.

„Ši statistika parodo ne vien pasikeitusius pirkėjų įpročius, bet ir prie jų sėkmingai prisitaikiusius prekybininkus, kurie gyventojams gali pasiūlyti jų kasdienius poreikius atitinkantį prekių asortimentą, patogius prekių pristatymo ir atsiskaitymo būdus“, − sako banko atstovas.

Pasak jo, pastarieji pandemijos metai įtvirtino vartotojų įpročius, o apsipirkimo internete apimtys turėtų didėti ir aprimus pandemijai. 9 iš 10 interneto pirkėjų nurodo, kad jų išlaidos e. parduotuvėse didės arba išliks panašiame lygyje ir panaikinus su pandemija susijusius apribojimus.

Interneto pirkiniams išleidžia 40 proc. daugiau

Kaip rodo banko apklausos duomenys, šalies gyventojai apsipirkdami internetu vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 100 eurų. Palyginti su 2018 m. apklausos duomenimis, pirkiniams internetu išleidžiama suma padidėjo apie 42 proc.

„Labiausiai padaugėjo vartotojų, kurie interneto pirkiniams teigia išleidžiantys daugiau kaip 100 eurų. Pavyzdžiui, iš viso interneto pirkiniams per mėnesį nuo 101 iki 500 eurų išleidžiančių vartotojų dalis šiuo metu sudaro 27 proc. Per trejus metus ši pirkėjų internetu dalis padidėjo 10 proc. punktų“, − komentuoja D. Trumpickas.

Tiesa, dažniausiai interneto parduotuvėse išleidžiama suma svyruoja nuo 51 iki 100 eurų per mėnesį − tokias savo išlaidas nurodė 30 proc. šalies gyventojų. 25-50 eurų per mėnesį teigia išleidžiantys 24 proc. gyventojų, rodo tyrimo rezultatai.

D. Trumpickas atkreipia dėmesį, kad pandemija ir išaugusios apsipirkimo internete sumos turėjo įtakos ir populiariausiems atsiskaitymo būdams. Prieš trejus metus už pirkinius internete dažniausiai buvo atsiskaitoma tiesioginiu mokėjimu per interneto banką, mokėjimo kortele arba grynaisiais gavus prekes. Šiandien atsiskaitymas grynaisiais yra mažiausiai populiarus, dominuoja atsiskaitymai tiesioginiu mokėjimu ir mokėjimo kortele.

„Interneto pirkėjai dažniausiai atsiskaito mokėjimu per interneto banką – šį atsiskaitymo būdą visada ar dažnai naudoja 56 proc. vartotojų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra mokėjimas debeto ar kredito kortele, kurį renkasi 40 proc. šalies gyventojų“, – sako D. Trumpickas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1 009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Augo 12 proc.

Palaipsniui kiek laisvėję ribojimai parduotuvėms pirmą šių metų ketvirtį prekybai internetu įtakos neturėjo – pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai ir toliau išleidžia vis daugiau. Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu ketvirčiu pernai, gyventojų internetu išleista suma išaugo dar 12 proc., o kovas buvo apskritai rekordinis prekybos internete mėnuo nuo pat pandemijos pradžios, rodo apibendrinti SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse, kai mokėjimas tvirtinamas jungiantis per interneto banką, ir kortelėmis internetu.

„Įsigyti prekes ir paslaugas internetu gyventojams vis labiau tampa įprasta ir kasdieniška. Tai rodo, kad net ir laisvėjant ribojimams parduotuvėms, pavyzdžiui, nuo kovo leidus dirbti prekybos vietoms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko, pirkimas internetu neslopsta.

Rekordinis mėnuo

Atvirkščiai, kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios – palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu – dar beveik 14 procentų. Iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų“, – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, akivaizdu, kad internetu dėl karantino įtakos perka ir daugiau žmonių, ir jie tai daro kur kas dažniau negu anksčiau. Laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 procentų.

„Pirkimo internetu įpročiams pandemija turėjo ir vis dar turi teigiamą įtaką – panašu, kad vis daugiau žmonių išmoksta ir nebebijo pirkti internetu, vis daugiau prekybininkų suteikia tokias galimybes, be to, prekių ir paslaugų užsakymas internetu tampa ir savotišku laisvalaikio leidimo būdu, pakeičiančiu įprastą pasivaikščiojimą po prekybos vietas, todėl matome vis labiau didėjančias klientų išlaidas internete“, – mini S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus – pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.