Sprogimo metu sekmadienio vakarą į dangų pakilo didžiulės liepsnos, ir jų priežastį iškart nustatyti buvo sudėtinga, tačiau šalies naftos bendrovė „Socar“ teigė, jog, pirminiais duomenis, sprogimą sukėlė purvo vulkanas. Nei viena „Socar“ naftos platforma sprogimo metu nebuvo pažeista.
Kaspijos jūroje gausu tokių purvo vulkanų, kurie į orą išmeta purvą bei degias dujas.
Naftos bendrovės „Socar“ atstovas Ibrahimas Ahmadovas Azerbaidžano naujienų agentūrai APA teigė, jog sprogimas įvyko maždaug už 10 kilometrų nuo Umido dujų lauko, o šis nuo šalies sostinės Baku nutolęs 75 kilometrus.
Purvo vulkanų ekspertas ir Australijos Adelaidės universiteto docentas Markas Tingay’us pritarė, kad tokį sprogimą „tikrai galėjo sukelti purvo vulkanas“, o sprogimo vieta „apytikriai atitinka“ vieno purvo vulkano, pavadinimu Makarov Bank, buvimo vietą. Šis vulkanas buvo išsiveržęs dar 1958 m., kai į orą išleido 500-600 metrų aukščio bei 150 metrų pločio liepsnas.
Ekspertas teigė, jog Azerbaidžane yra „šimtai“ tokių puvo vulkanų, o ketvirtadalis jų dažnai išsiveržia.
Vis dėlto mokslininkai nėra įsitikinę, kodėl purvo vulkanai išsiveržia. Logiškiausia yra teorija, jog sprogimo metu į viršų lekiantys rieduliai ir akmenys trenkiasi vieni į kitus – taip sukuriama kibirkštis, kuri uždega dujas.
Azerbaidžanas dėl ten randamos požeminės naftos ir gamtinių dujų atsargų kartais pavadinimas „ugnies žeme“. Apie ugnį, kurią sukelia degančios dujos, dar XIII a. rašė tyrinėtojas Markas Polas.
Šis sprogimas sekmadienį kilo po kito panašaus įvykio – Meksikos įlankoje, kiek į vakarus nuo Meksikos Jukatano pusiasalio vandenyno paviršiuje įsiplieskusio gaisro. Daugiau nei penkias valandas liepsnojusią ugnį vandens paviršiuje pavyko užgesinti tik savaitgalį.
Socialiniuose tinkluose ugnį dėl jos formos internautai jau buvo spėję praminti „ugnies akimi“. Meksikos naftos bendrovė „Pemex“ teigė, jog gaisras kilo įvykus dujų nuotėkiui viename iš povandeninių vamzdžių.
Parengta pagal „The Guardian“.
