Bet vėlesnis Johanneso Gutenbergo išradimas Europoje padarė tokią revoliuciją, kad Bi Shengas iki šiol lieka šešėlyje.
Knygų spausdinimą išrado kalvis Bi Shengas iš Kinijos. 1041 m. jis sugalvojo spausdinimą atskirais ženklais. Buvo imamas lipnus molis, iš jo išpjaunami ploni reljefiniai spaudos ženklai, kurių kiekvienas vaizduodavo tam tikrą hieroglifą.
Šie spaudmenys buvo įstatomi į geležinę lentą, ji derva pašildoma ir prispaudžiama prie spaudmenų rinkinio. Kai lenta atšaldavo, spaudmenys būdavo gerai prie jos prisitvirtinę. Dabar tereikėjo ištepti formos paviršių dažais ir spausdinti.
Kažin ar šis išradimas būtų buvęs įmanomas, jei kinai pirmaisiais mūsų eros amžiais nebūtų sukūrę medžio raižinio technikos. Medinėje lentoje būdavo padaromas veidrodinis raidžių ir paveikslų piešinys. Tarpai tarp linijų išpjaustomi.
Susidarydavo reljefiška spausdinimo forma. Reljefas būdavo ištepamas dažais, po to kauleliu arba lentele prie formos pritrinamas popieriaus lapas. Dažai nuo formos atsispausdavo popieriuje ir taip būdavo gaunamas atspaudas.
XIV a. europiečiai sužinojo apie kinų medžio raižinio techniką: panašų spausdinimo metodą pradėjo naudoti Italijos ir Olandijos amatininkai. Tik J.Gutenbergui apie 1450 m. pavyko išrasti knygų spausdinimo būdą naudojant liejamąsias literas ir presą. Šis būdas plito žaibišku greičiu.
1522 m. Pranciškui Skorinai Vilniuje išspausdinus „Mažąją kelionių knygelę“ Lietuvoje prasidėjo poligrafiniu būdu dauginamų knygų leidybos etapas. Po trejų metų pasirodė antroji to paties spaustuvininko pagaminta knyga „Apaštalas“. Šioms baltarusių kalba išspausdintoms knygoms tekstus rengė greičiausiai pats P.Skorina, tad jis atliko ir šiomis dienomis suprantamus leidybos darbus.
Karaliaučiuje 1547 m. išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Praėjo dar 29 metai, kol Vilniuje atsirado pirmoji lotyniško raidyno spaustuvė. Dvidešimtaisiais jos veikimo metais Lietuvos sostinėje buvo išleistos pirmosios iki šiol surastos lietuviškos knygos, spausdintos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai Mikalojaus Daukšos verstinės knygos – „Katekizmas“ 1595-aisiais ir „Postilė“ 1599-aisiais.
