Manė, kad saugo nuo klimato atšilimo, bet klydo – efektyvia laikyta priemonė aplinką teršia dar labiau

Vandenilio technologijos daugelio laikomos perspektyvia ir aplinkai palankia alternatyva iškastinio kuro energetikai, bet ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad jos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.

Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>D.Umbraso nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>D.Umbraso nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>D.Umbraso nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>D.Umbraso nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>T.Bauro nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>T.Bauro nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad vandenilio technologijos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 13, 2021, 2:57 PM, atnaujinta Aug 14, 2021, 8:53 AM

Naujojoje studijoje nagrinėjamos technologijos, kurių plėtrą skatina JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir kai kurios didžiosios energetikos bendrovės.

Tačiau tyrėjai kritikuoja „mėlynojo vandenilio“ projektus, nes juos „atrodo sunku pateisinti klimato pagrindu“.

„Mėlynasis vandenilis vargu ar yra neteršiantis“, – sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Energy Science and Engineering“.

Antradienį JAV Senato priimtame ir J. Bideno remiamame 1,2 trln. dolerių (1,02 trln. eurų) infrastruktūros vystymo plane „mėlynasis vandenilis“ neminimas, bet numatyta skirti 8 mlrd. dolerių (6,81 mlrd. eurų) finansuoti mažiausiai keturiems „regioniniams švaraus vandenilio centrams“.

Visgi tyrėjai perspėjo, kad vandenilio technologijos, apimančios anglies dvideginio surinkimo ir laikymo (Carbon Capture & Storage, CCS) projektus, „veikia tik tokiu mastu, kiek yra įmanoma neribotą laiką laikyti anglies dvideginį – be nuotėkio į atgal į atmosferą ateityje“.

JAV Energetikos departamentas birželį paskelbė skirsiantis 52,5 mln. dolerių (44,7 mln. eurų) finansavimą 31 projektui, palaikydamas „naujos kartos švaraus vandenilio“ technologijas.

Be to, 2019 metais TEA ataskaitoje teigiama, kad vandenilis turi potencialo „tapti tvaresnės ir saugesnės energetinės ateities kritine dalimi“.

Vis dėlto vandenilio gamyba eikvoja daug energijos ir atpalaiduoja išmetalų per kaitinimo ir suspaudimo ciklus, ypač kai žaliava yra gamtinės dujos, sakoma studijoje, kurios autoriai – Cornellio (Kornelio) universiteto mokslininkas Robertas Howarthas (Robertas Hovartas) ir Stanfordo universiteto specialistas Markas Jacobsonas (Markas Džeikobsonas).

Mėlynojo vandenilio gamyba irgi pasižymi tam tikra tarša. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad energija taip pat eikvojama anglies dvideginio surinkimo procesui.

Dėl šių priežasčių šiuo metu siūlomos technologijos „nesuteikia jokio pranašumo“, nes gaminant „mėlynąjį ir „pilkąjį“ vandenilį išskiriamo anglies dvideginio ir metano, kuris dar veiksmingiau šildo Žemės atmosferą, bendras poveikis yra netgi didesnis negu gamtinių dujų, dyzelino arba anglių, sakoma straipsnyje.

„Siūlome mėlynąjį vandenilį geriausiu atveju vertinti kaip dėmesio blaškymą, galintį sulėtinti veiksmus, reikalingus iš tikrųjų dekarbonizuoti pasaulio energetikos ekonomiką“, – pabrėžė autoriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.