Atrodo, kad lobis buvo paslėptas paskutinėmis Trečiojo Reicho dienomis, kai sąjungininkų pajėgos žygiavo per Rūro regioną Vokietijos vakaruose – ir likus kelioms savaitėms iki nacių vyriausybės žlugimo Berlyne.
„Objektai gulėjo siauroje šachtoje tarp dviejų namų, – pasakoja Šiaurės Reino-Vestfalijos valstijos vyriausybinės agentūros „Stadtarchiv Hagen“ archyvaras Andreasas Korthalsas. – Jie tikriausiai buvo šiame plyšyje buvo paslėpti 1945 m. balandį, kai į miestą įžengė amerikiečių kariai.
Kad ir kas slėpė objektus, greičiausiai tai darė paskubomis – kad nebūtų areštuoti dėl sąsajų su naciais, sako A.Korthalsas.
Istorijos mokytojas Sebastianas Yurtsevenas praėjusio mėnesio pabaigoje atrado artefaktus, kai po liūties ir potvynių tvarkė savo tetos namus Hagene. S.Yurtsevenas Vokietijos leidiniui „Westfalenpost“ sakė, kad jis pašalino nuo sienos dėl lietaus atsilaisvinusį gipskartonio lakštą, ir už jo aptiko skylę.
Viduje jis pastebėjo 1945 m. laikraštį, o tada surado keletą kitų objektų, tarp kurių buvo nacistiniai medaliai, papuošti svastikomis, Hitlerio portretas, revolveris, kastetas, dujokaukės ir dėžės su dokumentais.
„Mane nukrėtė šiurpas, – „Westfalenpost“ sakė S.Yurtsevenas. – Nemaniau, kad tai pavirs tokiu didžiuliu atradimu“.
Nacių gėrybės
Archyvų ekspertai iš radimvietės paėmė 12 dėžių radinių ir dabar imsis nacių eros artefaktų analizės.
Tyrimai parodė, kad namas kadaise buvo naudojamas kaip „Nacionalsocialistinės tautos gerovės“ (vok. Nationalsozialistische Volkswohlfahrt, NSV) vietinis biuras, sakė Korthalsas. NSV buvo nacių vadovaujama nacionalinė socialinės gerovės (pagalbos, rūpybos) organizacija.
„Šis radinys yra istoriškai ir moksliškai labai svarbus“, – sako A.Korthalsas ir priduria, kad apie NSV iki šiol buvo mažai žinoma, nors praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir Antrojo Pasaulinio karo metu ši organizacija atliko svarbų vaidmenį NSDAP „nacionalinės bendruomenės“ palaikyme. Nacių smogikai – „Sturmabteilung“ arba SA – tikriausiai naudojo revolverį ir kastetą gatvių mūšiuose prieš komunistus, ir vietiniame NSV biure jie turbūt buvo saugomi kaip eksponatai, kartu su nacių partijos ženkleliais.
Nutapytas Hitlerio portretas tikriausiai buvo eksponuojamas ant biuro sienos, o lobyje taip pat buvo NSV literatūros ir keletas dėžių dokumentų – pavyzdžiui, apylinkėje gyvenančių nėščiųjų sąrašai.
„Tokie radiniai yra labai reti ir dabar miesto archyvui suteikia puikią galimybę daugiau sužinoti apie NSV agentūros veikimą“, – sako A.Korthalsas.
Visi objektai ir rašytinė medžiaga archyve bus suindeksuota ir pateikta tyrimams; kai kurie radiniai bus eksponuojami naujame miesto muziejuje.
S.Yurtsevenas teigia, kad jo šeima nusipirko namą septintajame dešimtmetyje – ir nė nenutuokė, kad pastatas kadaise buvo vietinės NSV biuras.
„Tai neįtikėtinas atradimas, – „Westfalenpost“ sakė miesto archyvų vadovas Ralfas Blankas. – Tai atkreipia dėmesį į nacių agentūrų veiksmus ir veiklą vietos lygiu“.
NSV Vokietijoje buvo nepaprastai galinga nacių partijos agentūra ir 1943 m. turėjo apie 17 mln. narių. Nors naciai iš pradžių į savo politinę programą nebuvo įtraukę socialinės rūpybos, NSV ilgainiui tapo populiaria. Pasak Europos Holokausto tyrimų infrastruktūros (EHRI), NSV tikslas buvo išstumti tokias organizacijas, kaip Raudonąjį Kryžių ir bažnytines labdaros organizacijas – ir savo socialinės pagalbos darbais skleisti nacių ideologiją. NSV veikla apėmė maisto ir dujokaukių tiekimą, medicininę pagalbą bombardavimo aukoms ir vaikų evakavimą į kaimo vietoves.
Iš lobio dokumentų matyti, kad vietinis NSV biuras buvo padalintas į aštuonis poskyrius, „Westfalenpost“ nurodė R.Blankas – ir kad numanomas jo viršininkas, pasirašęs kelis iš rastų dokumentų, po karo dirbo Vokietijos federalinėje agentūroje, kol septintojo dešimtmečio viduryje mirė.
Parengta pagal „Live Science“.
