Tai – Baltarusijos Kiberpartizanai. 15 informacinių technologijų ekspertų grupė, susibūrusi maždaug 2020-ųjų rugsėjį. Šie žmonės anksčiau neužsiėmė įsilaužimais, tačiau juokingi rinkimų rezultatai, žiaurus protestų malšinimas ir oponuojančių aktyvistų sulaikymai paskatino IT specialistus imtis veiksmų.
Praeitų metų rudenį Kiberpartizanai išjungė kelis valstybinius interneto puslapius, vietoje jų palikdami savo žinutes. Įsilaužimai į svetaines, žinoma, nėra legali veikla. Tačiau Kiberpartizanai atsako, kad neteisėtas prezidentas prarado moralinę teisę juos kuo nors kaltinti, o režimo puslapiai yra deramas taikinys, kai šalyje tokia padėtis. Jie įsilaužė ir į duomenų bazes, kad parodytų valstybinių struktūrų nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsilaužimas į policijos duomenų bazes parodė, kad teisėsaugos institucijos įstatymų laikosi ne visada. Be to, Kiberpartizanai pastebėjo, kad Baltarusijos institucijos klastoja COVID-19 statistiką.
9,3 milijonus gyventojų turinčioje Baltarusijoje per visą pandemiją diagnozuota 481 tūkst. COVID-19 atvejų, mirė 3,78 tūkstančiai žmonių. Tris kartus mažesnėje Lietuvoje – beveik 300 tūkstančių atvejų ir 4,57 tūkst. mirčių (Worldometers.info duomenys). Baltarusijos statistika nuo pat pradžių kėlė abejonių, o Kiberpartizanų pastebėjimai jas tik patvirtino.
Be to, įsilaužėlių grupei pavyko rasti įrodymų, kad režimo jėgos struktūros planavo išpuolius prieš protestuotojus. Kiberpartizanai surinko ir nemažai vaizdo ir garso įrašų, įskaitant video registratorių duomenis iš pagalbos tarnybų automobilių ir saugos kamerų įrašus iš areštinių, kuriose laikomi protestuotojai.
Kaip Baltarusijos Kiberpartizanams tai pavyko? Jiems padėjo kita grupė „Bypol“. Tai – buvę ir esami valstybinių institucijų darbuotojai, kurie nori išaiškinti režimo nusikaltimus ir taip pasikasti po Lukašenkos pamatais. „Bypol“ kanalas „Telegram“ platformoje turi 77 tūkstančius sekėjų. „Bypol“ nariai parodė Kiberpartizanams geriausias prieigas prie valstybinių informacinių sistemų.
Baltarusijos Kiberpartizanai nori, kad režimo žmonės suprastų, jog yra stebimi ir jų duomenų sistemos nėra saugios. Jie nori, kad jų būtų bijoma. Tačiau ir patys privalo būti atsargūs. Po 2020-ųjų rinkimų opozicijos kandidatas Viktoras Babariko surinko grupę technologijų entuziastų ir ketino pradėti tyrimą. Netrukus jis buvo suimtas, apkaltintas korupcija ir nuteistas 14 metų kalėjimo.
