Kas antras telefoną turintis vaikas Lietuvoje yra susidūręs su pavojais

Nuo įtartinų žinučių ir skambučių iš nepažįstamųjų, iki patyčių, apgavysčių ir melagienų – su tokiais pavojais yra susidūrę maždaug pusė telefonus turinčių vaikų Lietuvoje, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa. Ji taip pat atskleidė, kad didžioji dalis vaikų pirmąjį savo telefoną gauna iki 9 metų amžiaus. Tyrimas atliktas minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį.

 Nuo įtartinų žinučių ir skambučių iš nepažįstamųjų, iki patyčių, apgavysčių ir melagienų – su tokiais pavojais yra susidūrę maždaug pusė telefonus turinčių vaikų Lietuvoje.<br> 123rf nuotr.
 Nuo įtartinų žinučių ir skambučių iš nepažįstamųjų, iki patyčių, apgavysčių ir melagienų – su tokiais pavojais yra susidūrę maždaug pusė telefonus turinčių vaikų Lietuvoje.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-10-01 10:33

„Pirmąjį telefoną vaikai dažnai gauna būtent rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams. Tėvai pirmiausia galvoja apie patogumą ir jų fizinį saugumą, tai yra, kad visada galės susisiekti su vaiku, o telefone įdiegę specialias programėles – ir žinoti, kur vaikas yra. Tačiau naudodamiesi telefonais vaikai gali susidurti su visai kitokiais pavojais, kuriuos įvertina ne visi tėvai“, – sako „Telia“ socialinės atsakomybės vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Grėsmių – ne viena

Apklausos duomenimis, net kas trečias (35 proc.) tėvas ar mama yra gavę iš savo vaikų skundų dėl žinučių ar skambučių nuo įtartinų asmenų – tai dažniausias pavojus, su kuriuo susiduria vaikai. Dar dešimtadaliui (11 proc.) tėvų vaikai yra pranešę apie netikras naujienas ir melagienas, retesni atvejai – apgavystės (8 proc.) ir patyčios internete (7 proc.). Kai kurie vaikai yra susidūrę su keliomis skirtingomis grėsmėmis.

I. Bimbirytė-Yun pabrėžia, kad tėvams svarbu ne tik kalbėti su savo vaikais apie pavojus virtualioje erdvėje, bet ir paruošti jų telefonus saugiam naudojimui, pavyzdžiui, jei tai „Android“ telefonas – sukurti ribotas teises turintį profilį ir įjungti tėvų kontrolę „Google Play“ parduotuvėje, kad vaikas negalėtų diegti programėlių ir atlikti pirkimų be jūsų žinios. Taip pat telefone galite įdiegti „Telia Smart Family“ programėlę, kuri visiems šeimos nariams leis patogiai bendrauti, siųsti priminimus ir žinoti vaikų buvimo vietą.

Beje, apklausos duomenimis, du iš trijų tėvų (65 proc.) teigia paruošę telefoną prieš duodami jį vaikui, o dar 22 proc. to nepadarė, nors norėtų. Ir tik kas dešimtas (13 proc.) mano, kad specialiai paruošti telefoną vaikui nėra būtina.

Telefonus gauna vis jaunesni

Tyrimas pateikė ir daugiau staigmenų: paaiškėjo, kad vaikai telefonus gauna vis jaunesnio amžiaus, be to, tik dalis tėvų savo vaikams pirmąjį telefoną davė tada, kai, jų nuomone, laikas yra tinkamas.

„Keturi iš penkių vaikų savo pirmąjį telefoną gavo iki 9-erių metų imtinai. Dažniausiai telefonas suteikiamas vaikui sulaukus 6–7 metų, nors yra ir tokių, kurie pirmąjį telefoną vaikui davė dar iki tada. Beje, jaunesnių tėvų vaikai telefonus gauna anksčiau“, – pastebi I. Bimbirytė-Yun.

Kada vaikas turėtų gauti telefoną? Turintys vaikų dažniau teigė, kad geriausias amžius yra 6-7 ir 8-9 metai, tuo tarpu net 40 proc. bendros visuomenės rinktųsi vaikui telefoną suteikti nuo 10 metų ir vėliau. Realybėje pirmąjį telefoną sulaukę 10–12 metų gavo 17 proc., o dar vyresni – vos 2 proc. vaikų.

Ekspertė primena, kad leidę vaikams naudotis technologijomis naudotis savarankiškai, tėvai neturėtų jų palikti vienų su telefonu, kompiuteriu ar planšete. „Tėvų pareiga yra visada būti šalia, pasiruošus padėti, patarti. Vaikas turi žinoti, kad į tėvus gali kreiptis visais klausimais, įskaitant incidentus ir pavojus virtualioje erdvėje. Taip pat tėvai turėtų nuoširdžiai domėtis vaiko užsiėmimais ir stebėti, kad telefonas ar kompiuteris būtų suderinamas su vaiko pareigomis bei neužgožtų viso laisvalaikio“, – sako I. Bimbirytė-Yun.

„Telia“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „KOG Institutas“. Iš viso apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų. Tyrimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 25–31 dienomis.

Europos kibernetinio saugumo mėnuo (EKSM) yra kasmetinė Europos Sąjungos kampanija, skirta ES piliečių ir organizacijų kibernetiniam saugumui skatinti ir naujausiai informacijai apie saugumą internete teikti, didinant informuotumą ir dalijantis gerąja patirtimi. EKSM kampaniją koordinuoja Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos Komisija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.