Trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į rizikas, kurias kelia šališkais algoritmais besiremiančio dirbtinio intelekto sprendimai, ir būtinybę užtikrinti tinkamą asmens apsaugą bei griežtus dirbtinio intelekto kontrolės mechanizmus. Teisėsaugoje kiekvieną teisinį ar panašų poveikį turintį sprendimą visada turi priimti žmogus, o dirbtinio intelekto sistemos turėtų būti sukurtos taip, kad jas žmogus visada galėtų išjungti, pažymima rezoliucijoje.
Europarlamentarai teigia, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos atpažinimo sistemos jau dabar stiprina diskriminaciją, nes neproporcingai neteisingai nustato tam tikroms etninėms bendruomenėms priklausančius asmenis, LGBTI atstovus, vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis, taip pat moteris. Todėl jie ragina užtikrinti naudojamų algoritmų paaiškinamumą, skaidrumą ir atsekamumą, o dirbtinio intelekto veiklai naudoti atvirojo kodo programinę įrangą.
Siekdami apsaugoti asmenų privatumą, EP nariai taip pat ragina uždrausti naudoti privačias veido atpažinimo duomenų bazes (pavyzdžiui, „clearview“) teisėsaugos srityje, taip pat uždrausti dirbtinio intelekto pagalba vykdomą masinį asmenų reitingavimą ir neleisti viešai prieinamose erdvėse atpažinti kitus žmogaus požymius, pavyzdžiui, eiseną, pirštų antspaudus, balsą ir pan.
EP biuro Lietuvoje pranešime pažymima, kad europarlamentarai taip pat susirūpinę dėl dirbtinio intelekto programų diegimo prie ES išorinių sienų ir ragina nutraukti „iBorderCtrl“ projektą, kuris, remdamasis išmaniąja melo aptikimo sistema ir mikrogestų analize, profiliuoja keleivius. EP nariai siūlo uždrausti bet kokį biometrinių duomenų tvarkymą teisėsaugos tikslais, kuris lemia masinio sekimo priemonių taikymą viešose erdvėse.
EP rezoliucijai dėl dirbtinio intelekto baudžiamojoje teisėje pritarė 377 EP nariai, 248 nepritarė, o 62 susilaikė.
