ES kasmetinėje ataskaitoje apie socialinės žiniasklaidos platformas, savanoriškai pasirašiusias neapykantos kalbos kodeksą (tarp pasirašiusiųjų yra „Twitter“, „Instagram“ ir „TikTok“), sakoma, kad bendras pašalinimo rodiklis nukrito žemiau dviejų trečdalių.
Kodeksą pasirašiusios platformos pašalino vidutiniškai 62,5 proc. turinio, apie kurį pranešė 35 kovos su diskriminacija grupės iš 22 valstybių narių nuo kovo iki balandžio. Tai – mažiau nei 71 proc. vidurkis per tą patį šešių savaičių laikotarpį tiek 2019 m., tiek 2020 metais.
Kodeksas, prie kurio birželį prisidėjo „LinkedIn“, grindžiamas savanorišku požiūriu, tačiau šiuo metu ES rengia plataus masto reglamentą, vadinamą Skaitmeninių paslaugų įstatymu, suteiksiantį blokui papildomus įgaliojimus.
Jei jis bus priimtas, socialinės žiniasklaidos kompanijoms grės nemenkos baudos už nelegalios medžiagos, įskaitant neapykantos kalbą, ignoravimą, taip pat bus taikomas didesnis skaidrumas, kaip tam tikri įrašai buvo rodomi naudotojų sklaidos kanaluose.
Įstatymą aptaria Europos Parlamentas ir 27 bloko valstybių narių Europos Taryba. ES pareigūnai sakė, kad reguliavimo planą paskatino neseniai paskelbti „Facebook“ demaskuotojo Franceso Haugeno pranešimai.
„Turime nustatyti taisykles ir padaryti platformas labiau atskaitingas, o ne pasikliauti vien savanoriškomis schemomis“, – trečiadienį po pokalbio su F. Haugenu tviteryje parašė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą.
F. Haugenas antradienį sakė JAV įstatymų leidėjams, kad „Facebook“ kursto susiskaldymą, kenkia vaikams ir reikia skubiai imtis jį reguliuoti.
Kasmetinė ES apžvalga parodė, kad neapykantos kalbos pašalinimo atvejų „Facebook“ ir „YouTube“ platformose sumažėjo, o „Twitter“ ir „Instagram“ – padaugėjo. Pirmą kartą įvertinta „TikTok“ pašalino 80 proc. pranešto turinio. Dažniausiai pranešta apie neapykantos kurstymą seksualinės orientacijos ir ksenofobijos pagrindu, pranešė ES.
Iš viso stebėjimo laikotarpiu šiais metais platformoms buvo išsiųsta apie 4500 pranešimų, daugiausia „Facebook“, po to – „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, „Jeuxvideo.com“ ir „TikTok“.
