„Dezinformacija pasiekia vaikus ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos bei Šiaurės šalyse. Tačiau tyrimas parodė, kad tikrinti faktus Lietuvos moksleiviams yra didžiausias iššūkis – abejojančių savo įgūdžiais arba sakančiųjų, kad jie nežino, kaip tai padaryti, dalis mūsų šalyje yra didžiausia. Tai – svarbus signalas mūsų švietimo sistemai ir mums visiems, kad būtina stiprinti vaikų gebėjimą kritiškai vertinti turinį internete ir mokyti juos rasti patikimus šaltinius. Neteisingos ir klaidinančios informacijos kiekiai auga visame pasaulyje, todėl tokie gebėjimai vaikams yra būtini jau nuo jauno amžiaus“, – teigia „Telia“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Tyrimo duomenimis, 27 proc. Lietuvos vaikų sako žinantys arba dažniausiai žinantys, kaip identifikuoti melagingą informaciją, 41 proc. teigia, kad jie tai geba padaryti kartais, o 15 proc. moksleivių prisipažįsta, kad jiems tai kelia iššūkių ir yra sunku atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.
„Iš moksleivių atsakymų matyti, kad įgūdžių, kaip atpažinti melagingą informaciją, mokykloje mokomi kiek daugiau negu trečdalis Lietuvos vaikų. Likusieji teigia, kad mokyklose jų to nemoko. Tai viena iš sričių, kuriose pastebimi didžiausi skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Švedijoje net 7 iš 10 vaikų sako to išmokę pamokų metu“, – tyrimo duomenis apibendrina I.Bimbirytė-Yun.
Pasak jos, tokie skaičiai rodo, kad mokyklos turi atlikti ypač svarbų vaidmenį ir daug daugiau dėmesio skirti šiam technologinio raštingumo aspektui. Be to, čia svarbus ir tėvų vaidmuo – suaugusieji turėtų stengtis dalyvauti savo vaikų skaitmeniniame gyvenime ir skatinti juos dalytis savo patirtimi.
„Lietuvos vaikai tyrime prisipažino bene dažniausiai susiduriantys su situacijomis, kai internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, paskelbiama melaginga informacija apie juos pačius – tą yra patyrę 27 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių. Penktadalis jų dėl to nesiėmė jokių veiksmų – nei kreipėsi į tėvus, mokytojus, nereagavo norėdami paneigti informacijos, neraportavo to socialinių tinklų platformoms ir pan.“, – pastebi I.Bimbirytė-Yun.
Pačių vaikų pasakojimai kartu su apklausa mokyklų klasėse rengtose kūrybinėse dirbtuvėse rodo, kokias emocines pasekmes jiems sukelia dezinformacija. Pasak I.Bimbirytės-Yun, perdėta ar išgalvota informacija gali sukelti vaikams baimę, nerimą ir sumaištį. O kai vaikai supranta, kad patys padėjo skleisti tai, kas nėra tiesa, jie prisipažįsta besijaučiantys sutrikę ir sugėdinti.
„Nėra paprastų atsakymų – ir mes patys, būdami suaugusiais, kartais patikime tam tikra informacija, rasta internete. Žinodami, kad dabartinės kartos vis daugiau laiko skiria technologijoms ir internetui – jie čia mokosi, pramogauja, lavina savo įgūdžius, atranda naujų hobių ir pan. – turime padėti vaikams išlikti atidžiais ir kritiškais. Todėl svarbu mokyklose, šeimose inicijuoti pokalbius, užduoti klausimus ir kartu su vaikais ieškoti atsakymų“, – sako I.Bimbirytė-Yun.
Iniciatyvos „Vaikų patariamoji grupė“ tyrimą įmonė vykdo jau šeštus metus iš eilės. Jo tikslas – išklausyti vaikus ir geriau suprasti jų patirtis internete, suteikti vertingų įžvalgų tėvams ar institucijoms. Šiemet tyrimo tema buvo dezinformacija ir gebėjimas ją identifikuoti. Tyrime iš viso buvo apklausti daugiau kaip 5 tūkst. 11-17 metų amžiaus vaikų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje. Be to, daugiau nei 500 vaikų nuo 12 iki 15 metų dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose dalijosi savo patirtimi, susijusia su dezinformacija internete.
