Vyro, mirusio jam būnant 25-35 metų amžiaus, kojų kaulai buvo išretėję – o tai rodo, kad prieš nukryžiavimą jis ilgą laiką buvo „prirakintas prie sienos“, sako kasinėjimo darbams vadovavęs Anglijos bendrovės „Albion Archaeology“ projektų vadovas Davidas Inghamas. „[Mes] manome, kad jis buvo vienas iš vietinių gyventojų“, – teigia jis.
Archeologai rado vyro skeletą kapinėse, kuriose buvo 48 žmonių kapai – jų palaikai rodo, kad šie žmonės dirbo sunkų fizinį darbą. Netoliese komanda aptiko savotišką dirbtuvę, kurioje buvo skaldomi gyvūnų kaulai – kad būtų galima išgauti kaulų čiulpus, kurie be kita ko buvo naudojami ir muilo gamyboje.
D.Inghamo komanda kasinėjimus atliko prieš statant gyvenamųjų namų kvartalą Kembridžo grafystėje. Mėnesio pradžioje jie paskelbė apie radinius žurnale „British Archaeology“.
Gali būti, kad nukryžiuotasis, kaip ir kiti kapinėse palaidoti žmonės, buvo vergas, sako D.Inghamas. Jis atkreipia dėmesį, kad 212 mūsų eros metais Romos pilietybė buvo suteikta visiems laisviems žmonėms, gyvenusiems Romos imperijoje – o nukryžiavimas Romos piliečiams paprastai nebuvo taikomas.
Nukryžiavimo metu vyro rankos turėjo būti pririštos prie kryžiaus, o kojos – prikaltos prie žemės. Dėl tokios padėties jam turėjo būti sunku kvėpuoti ir vyras turėjo uždusti, aiškina archeologas. Net ir vergų atvejų nukryžiavimas buvo taikomas tik už „sunkiausius nusikaltimus“ – pavyzdžiui, maištą ar valstybės išdavystę, pasakoja D.Ingamas.
Šis radinys yra vienas iš nedaugelio Romos imperijoje rastų nukryžiavimo pavyzdžių, teigia mokslininkas. Kitas pavyzdys, aptiktas 1968 m., buvo rastas I a. kape Jeruzalėje.
Manoma, kad nukryžiavimą taikyti pradėjo asirai ir babiloniečiai, o VI a. pr.m.e. jį taip pat naudojo persai, kurie aukas pririšdavo prie medžių ar stulpų – kryžiai buvo naudojami tik romėnų laikais. Romos imperatorius Konstantinas I šią praktiką panaikino IV mūsų eros amžiuje, teigiama 2003 m. žurnale „South African Medical Journal“ paskelbtame pranešime.
Parengta pagal „Live Science“.
