1823-ųjų vasario 10 dieną viskas vyko kaip suplanuota. Florianoje vaikai dalyvavo mišiose, tuomet atvyko į pranciškonų bažnyčią Valetoje ir gavo duonos. Vaikai į bažnyčią įėjo per vienerias duris, kurios vėliau buvo užrakintos – o gavę duonos išėjo pro kitas. Kitą dieną viskas turėjo vykti taip pat.
Vasario 11 dieną vaikai vėl dalyvavo mišiose Florianoje – tačiau šįkart jos truko visa valanda ilgiau nei buvo įprasta. Tai buvo didžiulė klaida, nes vaikų procesija į Valetą įvyko tuo pat metu, kai baigėsi karnavalo linksmybės. Vaikų ir suaugusių minios susimaišė. Nemažai suaugusių žmonių taip pat patraukė į bažnyčią, nemokamos duonos.
Vaikai ir nekviesti suaugusieji spaudėsi į bažnyčią, kur buvo dalinama duona. Įėjimas nebuvo užrakintas, kaip ir ankstesnę dieną – ir žmonių skaičius bažnyčioje nevaldomai išaugo. Žmonės stumdėsi koridoriuje ir vaikai eilėje buvo stumiami vis toliau atgal. Galiausiai, šią sumaištį dar labiau paskatino užgesęs šviestuvas. Berniukai krito nuo koridoriuje buvusių laiptų ir klykdami žuvo po kitų žmonių kojomis.
Bažnyčioje dirbę žmonės ir aplinkiniai bandė gelbėti vaikus. Keletas leisgyvių berniukų buvo išgelbėti, tačiau daug jų žuvo. Kiek – tiksliai nėra žinoma, tačiau vieni šaltiniai teigia, kad žuvo 96 15-16 metų amžiaus vaikai, kitur rašoma, kad nelaimės aukų būta bent 110.
Maltos valdžios institucijos tyrė nelaimę, tačiau išvadose buvo skelbiama tik tai, kad tragedija įvyko dėl visos visos eilės klaidų. Niekas nebuvo apkaltintas konkrečiai.
