Inžinerijos profesorius Mehrdadas R.Kermani ir jo komanda per 10 metų trukusį projektą kūrė prototipą, kuris dabar tapo pirmąja komercializuota tokio pobūdžio robotizuota derliaus nuėmimo sistema.
„Kai pradėjome projektą, neturėjome jokių konkrečių duomenų ar metodų, kuriais galėtume remtis, – sako M.R.Kermani. – Iš esmės pradėjome nuo nulio“.
„Nuvykę į grybų ūkį, pirmiausia pastebėsite, kad grybai yra labai tankūs ir lysvėse jų auga gana daug. Žmonės yra pakankamai tikslūs ir vikrūs, kad lengvai paimtų grybą. Retkarčiais jie gali pakeisti savo manevrą – kad patogiau suimtų. Tačiau tai ne visada tas pats judesys. Kartais žmonės grybą pakreipia, kartais nusuka – o kartais tai būna abiejų judesių derinys. Tai priklauso nuo to, kaip jie jaučia tą grybą. Bet kai visa tai išverti į mašininį kodą, tai nėra labai intuityvus dalykas“, – pasakoja inžinierius.
Pirmasis prototipas leido komandai atlikti eksperimentus ir patobulinti rinkimo mechanizmą, kad būtų pasiektas „švelnus prisilietimas“, neleidžiantis sugadinti lengvai pažeidžiamų grybų. Antrasis iššūkis buvo „išmokyti“ robotą atpažinti, kada grybą jau galima rinkti.
Robotas gali dirbti 24 valandas per parą ir gali skenuoti grybus – tad jei koks nėra pilnai išaugęs, įsimena, kad reikėtų grįžtų tinkamu metu, po kelių valandų.
Vėliau sistema buvo išbandyta vietiniame ūkyje – ir galiausiai buvo įkurta derliaus nuėmimo robotų įmonė „Mycionics“.
Matyti, kaip moksliniai tyrimai ir žinios perkeliamos į taikomąją veiklą, yra „labai geras jausmas“, sako M.R.Kermani. „Žinome, kad trūksta darbo jėgos, o (didėjant pasaulio gyventojų skaičiui) turime pagaminti daugiau maisto produktų ir išlaikyti tvarią jų kainą“, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal „Robotics and Innovation“.
