Kaip pranešė Vyriausybė, keturių valstybių vadovai išplatino kreipimąsi į „Meta“ (buvusi „Facebook“), „Twitter“, „Google“ ir „YouTube“ vadovus, kuriuo atkreipia dėmesį į Rusijos karo veiksmų pateisinimą, šalies agresorės informacinių kanalų skleidžiamą melą ir tyčinę painiavą apie tikruosius įvykius Ukrainoje.
„Šiandien su savo kolegomis, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais, taip pat kreipėmės į didžiąsias socialinių tinklų kompanijas dėl dezinformacijos, kuri yra skleidžiama naudojant šias platformas – ar tai būtų „Meta“, ar tviteris, ar jutubas“, – pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, kai kuriuos sprendimus, susijusius su Rusijos valdžios kontroliuojamais televizijos kanalais, socialinių tinklų platformos jau yra priėmusios, tačiau atkreiptas dėmesys ir į kitus informacijos šaltinius.
Laiške technologijų kompanijų vadovams keturių valstybių premjerai ragina stabdyti karą kurstančių, melagingą informaciją skleidžiančių paskyrų veikimą, Rusijos ir Baltarusijos vadovų, oficialių institucijų bei valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos paskyras, skirti didesnį dėmesį faktų tikrinimo iniciatyvoms, paieškos algoritmų tobulinimui, jog vartotojai lengviau rastų patikimą informaciją.
Baltijos ir Lenkijos valstybių vadovai taip pat siūlo savo specialistų pagalbą, siekiant identifikuoti melagienas skleidžiančius kanalus.
„Atkreipėme dėmesį ir į kitus informacijos šaltinius, per kuriuos ta propaganda ir dezinformacija gali būti ir yra skleidžiama – tiek vadovų, tiek oficialių institucijų paskyros, tiek įvairūs kiti mechanizmai“, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovė.
„Paraginome, kad būtų atkreiptas į tai dėmesys ir būtų melagienos šalinamos sparčiai ir algoritmai būtų atitinkamai tobulinami“, – pridūrė ji.
Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į socialinių tinklų ribojimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei raginama atsispirti šių valstybių spaudimui cenzūruoti nepriklausomos žiniasklaidos ir aktyvių pilietinės visuomenės balsų paskyras.
„Atkreipėme dėmesį, kad šitie tinklai išnaudojami ne tik propagandai skleisti, bet taip pat ir Rusija Federacija spaudžia šitas organizacijas arba bando įvairiai riboti socialinius tinklus, bando išgauti bendradarbiavimą, cenzūruojant tam tikrą turinį, kurį gauna Rusijos gyventojai, tai paraginome, jog nebūtų kažkokių sprendimų, blokuojant aktyvių pilietinės visuomenės narių paskyras ar nepriklausomos žiniasklaidos, kiek jos iš viso yra dar Rusijoje belikę, arba tų šaltinių, kurie jau turėjo išsikraustyti į kitas valstybes, bet Rusijos yra apklijuoti įvairiomis etiketėmis Rusijos agentų ar kažkokių nepageidaujamų organizacijų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerai taip pat ragina demonetizuoti paskyras, kurios priklauso Rusijos ir Baltarusijos valdžios kontroliuojamiems dezinformacijos skleidėjams, t. y. neleisti pelnytis iš karo kurstymo.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuvos naujienų portalai išjungė komentarus po publikacijomis apie aktualijas, taip siekiant užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui.
Interneto žiniasklaidos asociacija ragino Vyriausybę, Krašto apsaugos ministeriją, kariuomenę ir kitas institucijas kuo greičiau rasti sprendimus, kaip būtų galima sustabdyti dezinformacijos srautus socialiniuose tinkluose, kur „vis dar yra didžiulė erdvė plisti melagienoms, piktybiškai platinamai dezinformacijai apie situaciją Ukrainoje, kur yra prasidėję kariniai veiksmai su Rusija“.
