Taip pat ten įstrigę ir 200 ukrainiečių sargybinių, kurie užpuolimo metu buvo atsakingi už saugumą.
Darbuotojai ir toliau atlieka savo pareigas ir atmosfera rami – tačiau BBC buvo pranešta, kad sąlygos viduje sunkios, trūksta maisto ir medikamentų. Taip pat vis labiau nerimaujama, kad dėl streso darbuotojams gali būti sunkiau saugiai atlikti darbus elektrinėje.
Sudėtinga ir įtempta padėtis
Rusijos kariai šiuo metu yra 32 km pločio Černobylio apsaugos zonos viduje ir apsupę elektrinės perimetrą.
Rusija teigė, kad teritoriją saugo kartu su Ukrainos Nacionaline gvardija, tačiau Ukraina su tuo nesutinka ir nurodo, kad Rusijos kariai visiškai kontroliuoja teritoriją.
Vieno iš elektrinėje įstrigusių darbuotojų giminaitė, kurios pavardė saugumo sumetimais nurodoma, BBC pasakojo, kad rusai buvo pasirengę leisti darbuotojams pasikeisti pamainomis, tačiau kelionės metu negalėjo garantuoti nei jų, nei į jų vietą vykstančių darbuotojų saugumo.
Traukinys iš Slavutičiaus į Černobylį trumpam įvažiuoja į Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.
Nors Černobylio elektrinė jau nebeveikia, tačiau niekada nebuvo visiškai apleista ir vis dar reikalauja nuolatinio valdymo. Tiesą sakant, prieš 36 metus sprogus ketvirtajam reaktoriui, kiti jos reaktoriai dar keletą metų veikė, o po avarijos evakuotiems darbuotojams apgyvendinti buvo pastatytas Slavutičiaus miestas.
Dabar ten tebedirba apie 2400 žmonių: mokslininkai, technikai, virėjai, medikai ir kitas pagalbinis personalas, taip pat ir Nacionalinės gvardijos nariai.
Įprastomis sąlygomis darbininkai pamainos pradžioje iš Slavutičiaus į darbą važiuodavo traukiniu, o po pamainos grįždavo namo. Tačiau kai įsiveržė rusai, ten buvusiems darbuotojams viskas staiga pasikeitė – jie buvo priversti apsigyventi elektrinėje.
„Padėtis sudėtinga ir įtempta, – sako Slavutičiaus meras Jurijus Fomichevas. – Jiems sunku morališkai, psichologiškai ir fiziškai“.
Darbininkai vietoje turi šiek tiek maisto – bet kadangi nežino, kiek ilgai ten dar teks būti, apsiriboja vienu patiekalu per dieną (jį ruošia virėjai, kurie taip pat įstrigę elektrinėje). Maistas, anot jų, ne itin įvairus – daugiausia duona ir košė.
Ten esančios rusų pajėgos sekmadienį darbuotojams atvežė maisto produktų, tačiau ukrainiečiai jų atsisakė, teigdami, kad tai – propagandinis triukas.
Patalpos nėra pritaikytos miegui, todėl buvo įrengti laikini miegamieji: vieni miega kareiviškose lovose ir ant stalų, kiti – ant grindų.
Kad galėtų šiek tiek pailsėti, darbininkai pasiskirstė pamainomis: viena grupė dirba, kita ilsisi.
Darbuotojų šeimoms, gyvenančioms netoliese esančiame Slavutičiuje, dabar sunkus metas. „Kai kuriems darbuotojams reikalingi vaistai, kurių elektrinėje nėra daug, todėl artimiesiems tai kelia papildomų rūpesčių, – sako J.Fomichevas. – Tenka jiems paaiškinti, kad šiuo metu nėra jokio saugaus būdo darbuotojus iš ten išvežti“.
Ar kyla pavojus Černobylio elektrinės teritorijai?
Darbuotojai jaučia fizinį ir psichologinį poveikį, todėl baiminamasi, kad stresas gali turėti įtakos jų gebėjimui saugiai atlikti savo pareigas.
„Tokiomis sąlygomis darbuotojų koncentracija suprastėja, o tai kelia grėsmę saugumui, – teigia J.Fomichevas. – Nors elektrinė ir neveikia, vis tiek reikia skirti daug dėmesio tam, kad visos sistemos veiktų normaliai“.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi ne kartą pabrėžė, kad darbuotojai turi pailsėti – jei norima, kad savo darbą jie atliktų saugiai. Interviu su BBC metu jis teigė, kad susisiekė su Rusijos pajėgomis ir šią žinutę perdavė.
Tačiau branduolinės energetikos ekspertai teigia, kad kadangi elektrinė jau nebeveikia, pavojus visuomenės sveikatai nedidelis.
„Blogai tai, kad darbuotojai nepasikeičia pamainomis, ir tai, kad aplink juos sukiojasi rusų kariai, tačiau didelio pavojaus nematau“, – sakė Portsmuto universiteto aplinkosaugos mokslų profesorius Jamesas Smithas – jis jau daug metų tyrinėja Černobylį ir ne kartą lankėsi šioje vietoje.
„Paskutinis reaktorius buvo uždarytas 2000 m., todėl panaudotas branduolinis kuras nebegeneruoja daug šilumos“, – sakė jis ir paaiškino, kad labai mažai tikėtina, jog radioaktyvumas galėtų drastiškai padidėti.
Rusams užėmus elektrinę, radiacijos lygis regione vis dėlto pakilo. Taip nutiko todėl, nes sunkiasvorė karinė technika aplink elektrinę pakėlė radioaktyvias dulkes. Tačiau profesorius J.Smitas sako, kad radiacijos lygis nepakito tiek, jog vertėtų susirūpinti.
Išsekimas ir neviltis
Nors branduolinės katastrofos rizika išlieka nedidelė, tačiau viduje įstrigusius darbuotojus ir jų šeimas šie įvykiai emociškai paveikė itin stipriai.
„Visi darbuotojai labai išsekę ir netekę vilties. Jie abejoja, ar išvis kam nors rūpi. Šiuo metu nemato, kad kas nors stengtųsi juos išgelbėti“, – sako vieno darbuotojo giminaitė.
Interviu su BBC ji kreipėsi į TATENA, prašydama įsikišti ir padėti dabartiniams darbuotojams saugiai išvykti, kad juos galėtų pakeisti kiti.
TATENA vadovas R.Grossi teigia, kad susisiekė su Ukraina ir Rusija bei bandė užtikrinti saugumą tiek Černobylyje, tiek veikiančiose Ukrainos atominėse elektrinėse – kur, ekspertų teigimu, atviro konflikto pasekmės gali būti dar rimtesnės.
Tačiau dėl nieko galutinai nesusitarta.
Parengta pagal BBC.
