Apie mūsų gyvenimą keičiančias inovacijas, naujausias tendencijas ir Lietuvoje gimstančius, mūsų gyvenimus keičiančius sprendimus sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Technologijos tobulėja eksponentiškai
Vytautas Reisas, įmonės „Droneteam“ vykdantysis direktorius, atkreipia dėmesį, kad dronų panaudojimas, technologijos, prieinamumas auga ir prognozuojama, kad per artimiausius trejus–penkerius metus dronų naudojimas išaugs penkiais–septyniais kartais.
„Per dešimt metų technologijos auga ir vystosi eksponentiškai, dronai leidžia užtikrinti vaizdo stebėjimą, sienų kontrolę, naktinį matymą“, – dronų pritaikymo galimybes pristato V. Reisas ir atkreipia dėmesį, kad didžiausi dronų privalumai – nedideli kaštai, minimali būtina infrastruktūra ir platus funkcionalumas.
Dronų gamyba galėtų vykti Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Dainius Steponavičius atskleidžia, kad žemės ūkio sektoriuje dronai pradėti naudoti prieš du dešimtmečius: „augalininkystės sektoriuje dronai pasitelkiami augalų skenavimui, siekiant taupyti trąšas ir kitus resursus, gyvulininkystės sektoriuje prie dronų montuojami termovizoriai ir dujų jutikliai, padedantys aptikti dujų nuotėkius“.
„Vieni iš naujausių dronų – purkštuvai, galintys purkšti pasėlius pesticidais arba skystomis mineralinėmis trąšomis. Taip pat sėjos dronai, barstantys sėklas ar granuliuotas medžiagas. Atlikome eksperimentinius tyrimus – pasitelkę dronus, vėlyvose augimo stadijose skystomis mineralinėmis trąšomis purškėme daugiau nei dviejų metrų su puse aukščio kukurūzus. Pirmieji tyrimo rezultatai parodė dešimt procentų didesnį derlių“, – apie dronų pagalbą augalininkystės sektoriuje kalba D. Steponavičius.
Anot pašnekovo, ateityje purškimui ir sėjai skirtų robotų gamyba galėtų vykti ir Lietuvoje, mokslininkai ir gamybininkai pilnai pajėgūs juos pagaminti.
Taupo resursus ir padeda išvengti nuostolių
Pirmosios Lietuvoje pristačiusios pritaikytus žemės ūkiui ir miškininkystei dirbtinio intelekto valdomus, robotizuotus bepiločius orlaivius, įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis pasakoja, kad dronai padeda atlikti monitoringą, surenka duomenis apie augalų būklę, sudaro žemėlapius, kur yra pakenkimų ar specifinių poreikių. Specialistams atlikus agronominius sprendimus, dirbtinis intelektas pats, be žmogaus įsikišimo paskirsto, kiek ir kokių medžiagų bus paskirstyta numatytame plote.
„Dronų išskirtinumas tarp kitų orlaivių – nulinė CO2 emisija ir dėl užtikrinamo tikslaus purškimo – mažesnis pesticidų ir trąšų naudojimas, nes technologijų dėka paskirstoma tiksliai ten, kur jų reikia, tiksliai kiek reikia“, – apie bepiločių orlaivių privalumus žemės ūkio sektoriuje kalba M. Dorelis.
Dar vienas dronų pranašumas – didesnis derlius dėl mažesnių praradimų. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad į rapsų lauką įvažiavusi traktorinė priemonė padaro nuo šešių iki dvylikos procentų žalą, mechaniškai pažeisdama augalus. Iš šimto hektarų lauko netenkama šešių hektarų, vertinant dabartinėmis kainomis, netenkama apie 10 tūkstančių eurų. Naudojant dronus šių nuostolių galima išvengti.
Daugiau apie dronų technologijų suteikiamas naujas galimybes žemės ūkio ir transporto sektoriuose – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.