„Į Karo akademiją stojantys jauni žmonės turi įvairių motyvų ir poreikių, paprastai jų visumą – taigi šį pasirinkimą nebūtinai lemia viena priežastis. Idealu, jeigu būsimas karininkas jau turi patriotizmo pamatus ir nuostatą, kad gali pasiaukoti dėl kažko aukštesnio, šiuo atveju – dėl Tėvynės Lietuvos, – tvirtina akademijos Karybos studijų grupės viršininkas pulkininkas Ričardas Dumbliauskas. – Įgyta patirtis Krašto apsaugos savanorių pajėgose būnant savanoriu arba Šaulių sąjungoje taip pat padeda integruotis. Bet tai neturi būti sąlyga ir reikalavimas stojant į Lietuvos karo akademiją.“
Karinis rengimas Karo akademijoje derinamas su universitetinėmis studijomis ir vyksta nuosekliai – kariūnai išeina Bazinį karininko kursą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams, reikalingiems ne tik profesinėje karo tarnyboje, bet ir įvairiose civilinėse srityse, suteikti. Šios bazinės žinios privalomos visiems karininkams, nesvarbu, kokia jų karjeros kryptis ir pasirinkta specialybė, būsima tarnybos vieta ir pareigos.
Karinis rengimas prasideda nuo pirmos dienos akademijoje
Pirmakursių karinis rengimas prasideda iš karto įstojus į Karo akademiją. Tapę kariūnais, jie Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje per septynias savaites išeina Kariūnų bazinį kario kursą ir įgyja individualių kario įgūdžių (susipažįsta su taktika, ginklais ir šaudyba, mokosi karo topografijos, inžinerijos ir pan.), kuriuos vėliau tobulina studijuodami Bazinio karininko kurso dalykus akademijoje. Šis kursas – tai savotiška civilio transformacija į karį, kai būsimi kariūnai įgyja ne tik pagrindinių karybos žinių, bet ir pradeda pažinti komandinio darbo principus, suvokti drausmės kariuomenėje svarbą.
Grįžę į Karo akademiją ir prisiekę Lietuvos valstybei, jie pradeda profesines studijas pagal Bazinio karininko kurso programą. Per paskaitas gautas teorines žinias kiekvieną semestrą įtvirtina lauko taktinėse pratybose.
Pirmaisiais metais vyksta individualusis kario rengimas – kariūnai susipažįsta su ginklais ir įgyja karybos pagrindus, kaip kad ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai. Pavasarį jie jau vykdo pirmąsias skyriaus vado užduotis.
Antrame kurse kariūnai mokosi planuoti ir vykdyti patruliavimo užduotis, mažųjų kariuomenės padalinių taktikos ir susipažįsta su būrio lygmens gynybos ir puolimo operacijomis, vadovavimo ir lyderystės filosofija.
Trečiakursiai atlieka praktiką Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų daliniuose, kur eina būrio vado pareigas. Taip pat dalyvauja pratybose apgyvendintoje vietovėje ir veikia mūšio mieste sąlygomis, mokosi valdyti krizes, veikti kuopos lygmens gynybos ir puolimo operacijose.
Vasarą trečio kurso kariūnų laukia paskutinis Bazinio karininko kurso egzaminas – Būrio vado kovos kursas. Būsimieji karininkai per lauko taktines vertinamąsias pratybas turi pasitelkti savo visus planavimo, vadovavimo, ginklo valdymo gebėjimus ir individualius kario įgūdžius. Jie parodo, kaip įsisavino taktikos ir kitų karybos dalykų žinias, yra išmokę priimti sprendimus įvairiose nestandartinėse situacijose, pasirengę imtis vadovavimo ir lyderystės užduočių. Tai praktinis egzaminas, kurio metu jie vertinami kaip būrių vadai.
Ketvirtame kurse, pavasarį, baigusių universitetines studijas ir apgynus baigiamąjį bakalauro darbą būsimųjų karininkų dar laukia bendrųjų kompetencijų ir specialieji kursai: aplinkos apsaugos, šaudymo vadovo, parašiutinio rengimo, C kategorijos vairavimo, fizinio rengimo instruktoriaus ir kt.
Visus ketverius metus kariūnai laukia dienos, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas jiems suteiks pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. Tai – labai svarbus pasiekimas, tačiau jo kaina, pasak Karo akademijos Karybos studijų grupės viršininko plk. Ričardo Dumbliausko, taip pat yra didelė, nes, kad galėtum jį gauti, reikia ruoštis ir mokytis nuo pat pirmųjų studijų dienų, nebijoti naujų iššūkių, kad ir netikėtų ar, atrodo, sunkai įveikiamų. O įgyta karininko profesija skatina ir baigus Karo akademiją nesustoti, nuolat tobulėti ir siekti dar daugiau.
Norintys tapti karininkais, kviečiami rinktis studijas Lietuvos karo akademijoje. Kandidatų atranka jau prasidėjusi ir registruotis į ją galima tiesiogiai Akademijos interneto svetainėje, stojantiesiems skirtoje rubrikoje „Nuolatinės bakalauro studijos“.
Kontaktinis asmuo – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viešųjų ryšių viršininkas mjr. Donatas Suchockis, tel. +370 620 48976, el. p. donatas.suchockis@mil.lt
