Šie ir kiti vaizdo įrašai dominuoja viso pasaulio socialinės žiniasklaidos kanaluose nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą – ir skatina viso Vakarų pasaulio paramą Ukrainai, rašo „Washington Post“.
Tačiau kaip įmanoma tai, kad šitiek daug ukrainiečių vis dar turi prieigą prie interneto? Nepaisant to, kad Ukrainą užpuolė didelė karinė galia, turinti puikius kibernetinius pajėgumus, Ukrainos internetas vis dar iš esmės nepažeistas, ir milijonai šalyje likusių žmonių gali pasauliui rodyti niokojantį karą iš pirmojo asmens perspektyvos.
Štai kaip Ukrainai tai pavyko.
Didžiojoje Ukrainos dalyje, ypač didžiuosiuose miestuose, vis dar veikia interneto ryšys. Sutrikimų pasitaiko kiekvieną dieną, tačiau infrastruktūra, kuri užtikrina interneto veikimą, pasitelkus inžinierius ir atsarginius planus, pasirodė esanti atspari.
„Tai, kad interneto tinklas ir mobilusis ryšys iš esmės veikia, yra nepaprastai svarbu“, – sako nepriklausomas kibernetinio saugumo tyrėjas ir konsultantas Lukaszas Olejnikas.
Ryšio sutrikimus stebintys ekspertai pastebėjo, kad interneto srautas šalies mastu sumažėjo – iš dalies dėl karo padarytos žalos. Tačiau milijonai žmonių pabėgo iš šalies, todėl bendras duomenų srautas irgi sumažėjo.
Tačiau tose vietose, kur Rusijos puolimas intensyviausias, interneto ryšys gali nutrūkti – o tai likusiems žmonėms dar labiau didina sumaištį ir siaubą.
Tai apima ir apgultą Mariupolio miestą. Didžiausias interneto tiekėjas „Kyivstar“ šią savaitę internete paskelbė, kad stengėsi palaikyti ryšį su Mariupoliu, bet atakos nutraukė paslaugų teikimą.
„Associated Press“ žurnalistai, kurie buvo vieninteliai nepriklausomi žurnalistai Mariupolyje, kovo 15 d. prieš išvykdami pranešė, kad jiems teko pasikliauti palydoviniais telefonais – nes internetas buvo visiškai atjungtas.
Kodėl didžioji Ukrainos dalis vis dar turi ryšį?
Kibernetinio saugumo ekspertai jau ne vienerius metus prognozavo, kad pirmieji šiuolaikinių karų šūviai bus paleisti kibernetinėje erdvėje. Įsiveržusi šalis turėtų naikinti užpultųjų galimybę bendrauti ir išjungdama internetą kelti chaosą.
Tačiau Ukrainoje taip neatsitiko. Rusija pradėjo kibernetines atakas – įskaitant įsilaužimą į palydovinio interneto tiekėją invazijos pradžioje ir laikinai nutrauktą „Ukrtelecom“ telefono bei interneto paslaugų teikimą, nutikusį šią savaitę – tačiau atakos buvo mažesnės ir ne tokios destruktyvios, kaip tikėjosi daugelis ekspertų.
Galbūt Rusija tikėjosi, kad jai užėmus šalį, pačiai irgi prireiks interneto infrastruktūros. O Rusijos kariams Ukrainoje taip pat gali prireikti interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų – kad galėtų bendrauti tarpusavyje, sako vyresnysis neetatinis Amerikos verslo instituto bendradarbis John Ferrari, tyrinėjantis gynybos biudžetą ir kariuomenę.
Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainai tenka atremti Rusijos kibernetines atakas. 2015 m. Rusija įsilaužė į Ukrainos elektros energijos tiekėjus ir atjungė elektros energiją dešimtims tūkstančių žmonių. Nuo to laiko šalis dirbo prie savo kibernetinės gynybos stiprinimo.
Fizinė infrastruktūra, kuri sudaro Ukrainos internetą, yra gerai išvystyta ir dažnai apima daugybę šviesolaidinių linijų, kurios dubliuodamos padengia tas pačias vietoves, sako kompanijos „Kentik“ interneto analizės direktorius Dougas Madory, kuris stebi pasaulinę interneto rinką ir duomenų srautus.
Kodėl Ukrainai taip svarbu išlaikyti interneto ryšį?
Siekdami palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu, bendrauti vieni su kitais bei savo vyriausybe ir siųsti žinutes pasaulio lyderiams, ukrainiečiai naudoja interneto ryšį. Vyriausybės pareigūnai naudojasi internetu kreipdamiesi pagalbos į milijardierius, kalbėdamiesi su JAV Kongresu ir Europos vyriausybėmis – bei rinkdami informaciją apie Rusijos kariuomenės judėjimą.
Vyriausybės programėlė, iš pradžių sukurta siekiant padėti ukrainiečiams gauti viešąsias paslaugas ir organizuoti koronaviruso tyrimus, dabar naudojama tam, kad žmonės galėtų pranešti apie rusų tankų ir karių buvimo vietą – o Ukrainos pajėgos galėtų surasti ir juos sunaikinti.
O koordinuodami savo gimtųjų miestų gynybą, paprasti žmonės naudojasi žinučių siuntimo programėlėmis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į savo socialinių tinklų paskyras nuolat siunčia vaizdo įrašų srautą, įkvėpdamas ukrainiečius kovoti. Socialinės žiniasklaidos kanalai visur pilni istorijų apie ukrainiečių drąsą, skatina Vakarų žmones reikalauti, kad jų vyriausybės siųstų Ukrainai karinę pagalbą ir įvestų griežtesnes sankcijas Rusijai.
Žurnalistai ir paprasti žmonės taip pat internetu gali paskelbti faktus apie Rusijos bombardavimus – ir parodyti civilių gyventojų centrų suniokojimus. AP žurnalistų nuotraukos, kuriose užfiksuotos sužeistos nėščiosios, evakuojamos iš Mariupolio gimdymo namų po to, kai į juos smogė rusų raketos, net paskatino Rusijos propagandos kanalus bandyti gimdyves – teigiant, kad tai buvo aktorės.
„Tai konfliktas, kuris vyksta milijonams žmonių matomoje socialinėje žiniasklaidoje, – sako D. Madory. – To be interneto ryšio nebūtų įvykę“.
Parengta pagal „Washington Post“.
