„Rizika, kad finansų sektoriaus bendrovės nukentės dėl kibernetinių atakų arba kad įvyks vidaus IT saugumo incidentų, yra labai didelė ir labai tikra“, – per spaudos konferenciją pareiškė BaFin vadovas Markas Bransonas.
Ekstremaliais atvejais „tokie incidentai galėtų pakenkti finansų sistemos stabilumui“, – pabrėžė jis ir pridūrė: „Ar esame pasirengę išties rimtam saugumo incidentui? Kalbant sąžiningai, mes nežinome.“
Maskvai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai ėmė dar budriau saugotis galimų rusų programišių bandymų įsilaužti į kompiuterines sistemas.
Vadinamasi Penkių akių dalijimosi žvalgybos informacija tinklas, vienijantis Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją, Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, balandį perspėjo, kad nuolat atnaujinami žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija ketina surengti galingų kibernetinių atakų prieš varžoves, remiančias Ukrainą.
Dėl karo Ukrainoje „padidėjo kibernetinių atakų prieš Vokietijos finansų sektorių tikimybė“, pareiškė M. Bransonas reporteriams Frankfurte.
BaFin, anot jo, atidžiai stebi padėtį ir bendradarbiauja su Vokietijos nacionaliniu kibernetinės gynybos centru. Be to, BaFin teikia finansų įmonėms naujausią informaciją apie galimus atakų modelius, pridūrė tarnybos vadovas.
„Penkių akių“ tinklas praėjusį mėnesį paskelbtame oficialiame perspėjime apie kibernetinę grėsmę nurodė, kad Rusijos vyriausybės remiami kibernetiniai veikėjai turi galimybių trikdyti kompiuterinių tinklų darbą, pavogti didelius kiekius duomenų ir išlikti nesusekti, įdiegti žalingas programas ir paralyžiuoti tinklus paskirstytomis paslaugos trikdymo atakomis (DDoS).
Pranešime buvo paminėtos keliolika grėsmę keliančių kompiuterinių įsilaužėlių grupių, pavaldžių Rusijos žvalgybai ir kariuomenei arba veikiančių savarankiškai.
„Penkių akių“ grupė taip pat perspėjo, kad bandydama imtis priemonių prieš kai kurias šalis Maskva gali ypač taikytis į jų svarbią infrastruktūrą.
