60 proc. 27-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse apklausoje dalyvavusių 15–24 metų amžiaus europiečių teigė pageidaują naudotis skaitmeniniu turiniu iš teisėtų šaltinių – ankstesnėje 2019 m. apklausoje tokį norą išreiškė 50 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių jaunuolių yra 56 proc.
Taip pat 60 proc. respondentų nurodė, kad praėjusiais metais jie nesinaudojo turiniu iš neteisėtų šaltinių (jo nežiūrėjo, neklausė, neskaitė, nežaidė), jo neatsisiuntė ir neperdavė srautu. 2019 m. tokių jaunuolių dalis siekė 51 proc., o 2016 m. – 40 proc., tad šie skaičiai rodo, kad tendencingai auga legalaus skaitmeninio turinio naudojimas.
Mūsų šalyje sąmoningai besirenkančių nelegalų skaitmeninį turinį sumažėjo nuo 45 proc. 2019 m. iki 19 proc. 2022-aisiais – tai didžiausias teigiamas šuolis tarp visų ES valstybių. Lietuva šioje srityje padarė didžiausią pažangą, nors jaunųjų europiečių internetinis piratavimas išlieka stabilus – penktadalis (21 proc.) jaunųjų vartotojų pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie sąmoningai pasinaudojo piratiniu turiniu.
Tyrimas taip pat parodė, kad 12 proc. ES respondentų atsitiktinai pasinaudojo piratiniu turiniu, o 7 proc. nėra tuo užtikrinti. Pagrindinės piratinio turinio rūšys buvo filmai (61 proc.), televizijos serialai (52 proc.) ir muzika (36 proc.).
Tyrimas dar kartą patvirtino, kad kaina ir prieinamumas tebėra pagrindiniai skaitmeninio piratavimo veiksniai, tačiau socialinės aplinkos įtaka tampa vis svarbesnė. Kibernetinės grėsmės ir sukčiavimas internete yra vienos pagrindinių atgrasomųjų priemonių rinktis piratinį skaitmeninį turinį.
