Tarp visame pasaulyje rastų dokumentų buvo pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, el. pašto adresai, mokėjimo kortelių duomenys, mobiliųjų telefonų numeriai, internetinės paskyros, banko sąskaitų prisijungimo duomenys, kriptovaliutų sąskaitos ir kiti asmeniniai duomenys.
„Ši rinka tėra ledkalnio viršūnė. Tamsiajame internete šiuo metu yra daugiau negu 30 tūkst. svetainių. Nepamirškite, kad vos 4 proc. viso interneto priklauso įprastam „paviršiniam“ internetui, kuris yra prieinamas kiekvienam interneto vartotojui, – sako „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas Adrianus Warmenhoven. – Mūsų tyrime analizuota rinka buvo pasirinkta todėl, kad praeityje ja naudojosi kelios didelės programišių grupės – pavyzdžiui ta, kuri dalyvavo praėjusių metų rugpjūtį įvykdytoje AT&T duomenų vagystėje.“
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su trečiųjų šalių kibernetinio saugumo tyrėjais, siekiant įspėti vartotojus apie galimas tamsiajame internete vykdomos neteisėtos veiklos grėsmes.
Vidutinės rastų lietuviškų dokumentų ir duomenų kainos
Lietuviški pasai brangiausi pasaulyje – vidutinė vieno jų kaina siekia 3534 eurus. Kiti lietuviški dokumentai parduodami kur kas žemesnėmis kainomis: suklastotą lietuvišką asmens tapatybės kortelę galima įsigyti vos už 9,3 euro. Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – pavyzdžiui nuo to, kaip sudėtinga suklastoti dokumentą, kaip plačiai jis parduodamas ir kaip dažnai perkamas.
Panašiai kaip ir kitose šalyse, lietuviški duomenys, kuriuos galima atspėti ar išgauti nuoseklaus perrinkimo (angl. brute force) metodu, parduodami daug žemesnėmis kainomis. Mokėjimo kortelių duomenys kainuoja apie 15,6 euro. Prisijungimo duomenų užpildymas (angl. credential stuffing) – dar vienas lengvas būdas įsilaužėliams pavogti vartotojo duomenis ar skaitmeninį turtą (kai nutekintas slaptažodis ar el. paštas naudojamas prisijungti prie kitų platformų). Būtent todėl internetinės paskyros kainuoja nebrangiai: nulaužtą „Netflix“ paskyrą galima įsigyti už 9,3 euro, „Uber“ – už 11,2 euro, o „Twitter“ paskyrą – vos už 1,9 euro.
Kriptovaliutų piniginės ir investicinės sąskaitos kainuoja brangiau negu mokėjimų apdorojimo sąskaitos – ir netgi brangiau negu kai kurios banko sąskaitos. Vidutinė jų kaina yra 367,3 euro, o brangiausi kriptovaliutų sąskaitų duomenys yra iš „Binance“ – toliau seka „Kraken“ (358,1 euro) ir „Crypto.com“ (326,3 euro). Vidutinė mokėjimų apdorojimo sąskaitų (pvz., „PayPal“) kaina yra 93 eurai. Brangiausia šios kategorijos prekė yra „CashApp“ sąskaita, kainuojanti apie 226,9 euro.
Kai kurie nusikaltėliai taip pat masiškai perka elektroninius paštus ir naudoja juos duomenų vagystės atakoms ar kitiems piktavališkiems tikslams. Tyrėjai pastebėjo, kad šiuos el. paštus galima suskirstyti į tris kategorijas: asmeniniai el. paštai (vidutinė kaina pasaulyje – 14,9 euro), verslo el. paštai (vidutinė kaina pasaulyje – 9,5 euro) ir rinkėjų el. paštai (vidutinė kaina pasaulyje – 13,3 euro).
Visą aptiktų prekių kainų sąrašą galima rasti paskelbtame tyrime.
