Jūsų dėmesiui – liepos 3 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Šiaurės Atlanto aljanso valstybių vadovai pareiškė, jog yra „vieningi, solidarūs ir patvirtina tvirtą transatlantinį ryšį tarp mūsų tautų. NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia grėsmės jokiai šaliai. NATO tebėra mūsų kolektyvinės gynybos kertinis akmuo ir svarbus Aljanso narių konsultacijų saugumo klausimais ir sprendimų priėmimo forumas. Mūsų įsipareigojimas Vašingtono sutarčiai, įskaitant 5 straipsnį, yra geležinis“.
Mes tikime NATO, tikime įsipareigojimais dėl 5 straipsnio, tačiau taip pat manome, jog Kremlius mėgins pačiupinėti, kaip tas 5 straipsnis suveiks ne popieriuje, o „ant žemės“.
Baltarusija, tiksliau Lukašenka, tėškė kaltinimus, esą Baltarusija buvo atakuota (nežinia nei kur, nei kada) ukrainiečių raketomis, tačiau Baltarusijos priešlėktuvinė gynyba visas jas esą numušė. „Jie mus provokuoja... Prieš tris dienas, gal kiek daugiau, iš Ukrainos teritorijos buvo bandyta smogti kariniams objektams Baltarusijos teritorijoje. <...> Bet, ačiū Dievui, priešlėktuvinės sistemos „Panzir“ sugebėjo perimti visas raketas“, – džiaugėsi Maskvos bulvinė lėlė, netikėtai įtikėjusi Dievu.
Po „atakų“, baltarusiškos raketos buvo neva nukreiptos į „sprendimų prieš Baltarusiją priėmimo centrus“, kas reikštų, jog Batka pasirengęs smogti Ukrainos vadovybės pastatams, esantiems Kyjive. Baltarusijos/Rusijos marionetė atviravo, jog Baltarusijai „nereikia šito karo“. Tyčia-netyčia „ukrainietiškų raketų įvykio metu“ Minske kaip tik lankėsi Putino užsienio reikalų ir melo ministras Sergėjus Lavrovas. „Didysis geopolitikas“ pareiškė, kad „Vakarų planai rodo, jog jie puikiai supranta, esą daugiau nei 500 metų trukusi jų dominavimo era ne tik baigėsi, bet ir ritasi į užmarštį, o pasaulis tampa daugiapolis“.
Šie kvaili Maskvos diriguojamo kaimynų diktatoriaus pareiškimai iš tiesų nėra juokingi ir kvaili. Jie rodo, kad Maskva ir Minskas jau nebesirengia ruošti specialių provokacijų ar teroro aktų, kad parodytų pasauliui, jog buvo „užpulti“. Pakanka tuos kliedesius išsakyti viešai ir imtis atsakomųjų veiksmų. Mes neatmetame, kad viena iš tokių ar panašių spaudimo priemonių gali būti ruošiama ir prieš Lietuvą bei mūsų šalies „sprendimų priėmimo centrus“.
S.Lavrovo teiginys apie daugiau nei 500 metų trukusį Vakarų dominavimą atskleidžia visus didžiuosius Rusijos kompleksus ir silpnybes. Prieš 500 metų nebuvo JAV, o Europoje dominavo LDK. Beveik keturiasdešimt metų vyko Lietuvos ir Maskvos kunigaikštystės karai, kurie baigėsi paliaubomis. 1610-taisiais Maskva buvo okupuota ATR kariuomenės, kuri ten buvo įsitvirtinusi beveik dvejus metus. Maskvos kunigaikštystė buvo valdoma (nevykusiai) karaliaus Zigmanto Vazos. Ir tik po Minino ir Požarskio sukilimo lenkų ir lietuvių įgula kapituliavo.
Štai tokiuose istoriniuose labirintuose užstrigusios Maskvos strategų smegenys, mėginant atkeršyti, ištaisyti istorines klaidas ir pasiekti revanšo.
Kremliaus žiniasklaida pranešė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Slovjansko miesto gyvenamuosius rajonus, kad dėl civilių gyventojų žudymo apkaltintų Rusijos kariuomenę. Driskiai drįsta teigti, jog ukrainiečių kariai žudo savo tautą, savo piliečius, savus (o, kiek sykių mums girdėta!), kad dėl to galėtų apkaltinti maskolius.
Rusija, Kinija ir kitos BRICS šalys nutarė smogti dolerio dominavimui tarptautinėje prekyboje. Azijos gudragalviai sumanė sukurti naują, rezervinę valiutą. Vienas iš šio sumanymo iniciatorių – Putleris. Kol kas neaišku, ar tai bus Kinijos juanis, ar kita valiuta; apie Rusijos rublį kol kas nekalbama.
Tačiau tokiu atveju kyla konversijos klausimas, t. y. apribojimai, kaip ir ar valiuta bus prekiaujama užsienio valiutų rinkoje. Norintieji prekiauti didelėmis sumomis, pavyzdžiui, Indijos rupija, pirmiausia turėtų gauti leidimą. Panašu, jog tai tik mėginimas sukelti sumaištį finansų rinkose, nes artimiausiu metu doleriui lyderio pozicijos praradimas negresia.
Didžiulis ir svarbus įvykis energetikos istorijoje: praėjusį mėnesį JAV suskystintų gamtinių dujų eksportas į Europą pirmą kartą aplenkė Rusijos eksportą. Praėjusiais metais Rusijos tiekimas sudarė trečdalį Europos dujų poreikio, o po Maskvos invazijos į Ukrainą Europa atsigręžė į JAV kaip į alternatyvą rusiškoms dujoms.
„Azovstalyje“ į nelaisvę paimtas Ukrainos pasienietis Pavelas Pikovecas papasakojo, kad su Mariupolio gynėjais okupantai elgėsi kitaip, nei su kitais kaliniais. Kovotojas esą nebuvo kankinamas, su juo elgiamasi pagarbiai, sutvarstytos žaizdos.
Mes į tokius liudijimus žiūrime labai įtariai, kaip į specialiai klastingų maskolių surengtą psichologinę operaciją.
Operacinis lygmuo
Rusija praneša, jog užėmė Lysičianską, apsupo ir sutriuškino Ukrainos kariuomenę.
Ukraina informuoja, jog miesto centre šeimininkauja rusai ir „žurnalistai“, tačiau kariuomenė priešinasi, atsitraukimo koridorius iš miesto išlaikomas.
Pasiekus operacinį tikslą rytuose, rusai greičausiai mėgins pasirengti Odesos šturmui tam, kad grįžtų į XX a. pradžią, kai Sovietų Sąjunga patruliavo didžiojoje Juodosios jūros dalyje ir buvo dominuojanti jėga šiame regione.
Tačiau Kremliui šiame etape vargu ar pavyks užtūpti dvi lokacijas viena šikna, mat pietuose sėkmingai stumiasi į priekį Ukrainos kariuomenė, o šiaurės rytuose būtina išlaikyti užimtas teritorijas ir galvoti apie logistinį Kramatorsko-Slovjansko centrą.
Taktinis lygmuo
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro pajėgos sunaikino penkias Ukrainos vadavietes ir kelis amunicijos sandėlius – tačiau šis teiginys nebuvo patvirtintas.
Tuo tarpu nepriklausomos žiniasklaidos (?) patvirtintais duomenimis, mažiausiai trys rusai žuvo po smūgių į RF Belgorodo miesto oro uosto infrastruktūrą. Ar tai buvo, kaip teigia rusai, 25 ukrainiečių raketos, kurios pasiekė taikinius Rusijos teritorijoje, ar patys kreivarankiai kažką suprogdino – pamatysime.
Siverskio kryptimi rusai ir toliau stiprina Ukrainos ir Rusijos sienos ruožo apsaugą.
Slovjansko kryptimi okupantai kol kas ginasi. Pagrindinės pajėgos šturmuoja Lysičianską.
Ukrainos pajėgos sunaikino penkis tankus ir keletą šarvuočių šalia Lysičiansko.
Ukrainos kariai Chersono srityje pamažu juda į priekį, atlaisvina gyvenvietes ir užima naujas pozicijas. Sėkmingo kontrpuolimo metu išvaduotas Potiomkino kaimas (pavadinimą galima būtų ir pakeist). Karinės operacijos metu sunaikinta daug rusų transporto priemonių.
Rusijos okupantai vykdo sistemingas raketų atakas Mykolajivo kryptimi – kas rodo, jog čia ruošiama dirva galimam būsimam puolimui, jei bus galvojama apie Odesos užėmimą ateityje.
Ukrainos karinė oro pajėgų aviacija atakavo priešą Mykolajivo, Zaporižės, Charkivo, Donecko ir Luhansko srityse. Atlikta apie penkiolika grupinių skrydžių. Sunaikinta apie dvidešimt priešo technikos vienetų ir du lauko amunicijos sandėliai.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos smogė okupantų susitelkimo vietoms okupuotame Melitopolyje. Ugnis, greičiausiai, koreguota partizanų dėka, padarė nuostolių driskiams, tačiau civilių neužkabino.
23 kartą ukrainiečių pajėgos apšaudė Čiornobajivką ir sunaikino ten buvusį rusų amunicijos sandėlį.
Fronte ukrainiečių kariai pradėjo sėkmingai naudoti vokiečių pagamintus išmanius artilerijos užtaisus „SMArt 155“, skirtus naikinti šarvuotą techniką. Taikinį aptinkantys raketėlėmis pasikoreguojantys sviediniai sprogsta virš taikinio ir jį sunaikina.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.